Japoninis puošmedis

Cercidiphyllum japonicum
Japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Eilė: Saxifragales ( Saxifragales) Šeima: Puošmediniai ( Cercidiphyllaceae) Gentis: Puošmedis ( Cercidiphyllum) Rūšis: Japoninis puošmedis ( Cercidiphyllum japonicum)
Binomas
Cercidiphyllum japonicum Siebold & Zucc., 1835
Sinonimai
C. japonicum var. sinense Rehder & E.H. Wilson Cercidiphyllum ovale Maxim
Japoninio puošmedžio savaiminio paplitimo arealas

Japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum) – puošmedinių (Cercidiphyllaceae) šeimos, puošmedžių (Cercidiphyllum) genties lapus metantis medis. Tėvynėje medis dar vadinamas Katsura (jap. カツラ,桂).

Japoninio puošmedžio lapai

.

Morfologija

Laja kiaušiniška. Žievė lygi, juosvai ruda, greitai sueižėja. Ūgliai ploni, pilki, rudi arba rausvi, žvilgantys, su smulkiomis, gelsvai rudomis karpelėmis. Pumpurai smulkūs, kiaušiniški, priešiniai, rausvi, pridengti dviem žvyneliais. Lapai paprasti, odiški, plačiai rutuliški, širdišku pamatu, lenkta viršūne, apvaliais pjūkliškais kraštais, 5–10 cm ilgio, melsvai žalia viršutine ir balsvai žalia apatine puse, su rausvais, žvilgančiais, 2–3 cm ilgio lapkočiais. Rudenį lapai gelsvi, oranžinės arba oranžiškai gelsvos spalvos. Rudenį lapai skleidžia silpną karamelės kvapą, tačiau išdžiovinus lapus jie tampa bekvapiai. Žiedai smulkūs, lapų pažastyse. Žydi gegužės mėnesį.Vaisiai – odiškos dėžutės, 1,5–2 cm ilgio, jose bręsta daug sparnuotų sėklų, kurios yra rudos spalvos. Dauginasi sėklomis ir ataugomis.

Matmenys

Medis įprastai užauga nuo 15 iki 30 m aukščio, o Lietuvoje iki 10-15 m.

Augavietės

Mėgsta pusiau pavėsį, saulėtoje vietoje lėtai auga. Gerai auga derlingame, drėgname dirvožemyje. Jis turėtų būti rūgštus arba neutralus (pH 6-7). Labai dekoratyvus, atsparus klimatinėms sąlygoms. Jauni medeliai linkę nušalti, todėl žiemai reikia pridengti. Lietuvoje vaisius subrandina labai vėlai. Sėklas patartina sėti rudenį, kad pereitų stratifikacijos periodą. Pirmais metais auga labai lėtai. Taip pat galima dauginti gyvašakėmis. Tinka auginti pavieniui, labai gražiai atrodo rudenį.

Paplitimas

Labiausiai paplitęs Japonijoje. Lietuvoje auginamas retai.

Literatūra

• A. Navasaitis, M. Navasaitis, „Lietuvos medžiai“, Vilnius „Mokslas“, 1979 m., (214 psl.)