Jonava

Kitos reikšmės – Jonava (reikšmės).

Jonava

Jonavos panorama

Jonava

55°04′26″š. pl. 24°16′34″r. ilg. / 55.074°š. pl. 24.276°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Jonavos rajono savivaldybė

Įkūrimo data

1750 m. rugpjūčio 8 d.

Meras

Mindaugas Sinkevičius

Gyventojų

27 134

Plotas

13,6682 km²

Tankumas

1 985 žm./km²

Pašto kodas

centrinis LT-55001

Vikiteka

Jonava

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Jonavà
Kilmininkas:	Jonavõs
Naudininkas:	Jõnavai
Galininkas:	Jõnavą
Įnagininkas:	Jõnava
Vietininkas:	Jonavojè

lenk. Janów, rus. Яново, Яновъ^[2]^[3]

Jonava (tarimas) – vidurio Lietuvos miestas, esantis Kauno apskrityje, prie Neries, žemiau Šventosios žiočių, 30 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Jonavos rajono savivaldybės centras. Yra 1 pašto skyrius. Miesto centre yra Santarvės aikštė, Laikrodžio aikštė (įrengta 1988 m. pagal Rimanto Šneiderio projektą), Ramybės skveras.

Miesto gimtadienis švenčiamas rugpjūčio 8 d., neretai siejamas ir su Joninėmis.

Etimologija

Žemaičių stalininkas Dominykas Kosakovskis, prie Skarulių dvaro įkurdamas miestelį, jį pavadino savo sūnaus Jono Eustachijaus vardu slaviškos darybos principais Janowo (dvarininkinis vietovardis). Ilgainiui nusistovėjo aplietuvinta pavadinimo lytis Jonava.^[4]

Pagal liaudies etimologiją yra legenda, kuri byloja, kad senais laikais kairiajame Neries krante, stovėjusi smuklė, kurioje gyveno Jonas ir Jonienė. Smuklė viliodavo pirklius, amatininkus, kurie sakydavo „Užsukime pas Jonus“. Pasak legendos, taip ir kilo Jonavos pavadinimas.

Geografija

Jonava įsikūrusi dešiniajame Neries krante. Miesto ribose į Nerį įteka Taurosta, Lankis, Varnaka. Miestui būdingas raiškus reljefas. Yra gerai sutvarkytas gatvių tinklas (pagrindinės iš jų – Jono Basanavičiaus g., Vasario 16-osios g.), skverai (Ramybės), parkai (Atminimo, Taurostos, Joninių slėnis), aikštės (Jonavos Sąjūdžio, Santarvės, Laikrodžio) bei tvenkiniai (Varnutės), išsidėstę tarp mikrorajonų. Priemiestiniai želdiniai – vieni būdingiausių Jonavos bruožų.

Miesto dalys

Jonavos senamiestis – seniausia miesto dalis, išsidėsčiusi apie Kauno gatvę, prie Neries kranto.
Geležinkelio stotis – gyvenamųjų namų mikrorajonas miesto šiaurėje, prie Jonavos geležinkelio stoties.
Baldininkai (Baldininkų gyvenvietė, Fabriko mikrorajonas) – mišrusis mikrorajonas, išsidėstęs miesto šiaurės rytuose, šalia Liepojos-Romnų geležinkelio. Mikrorajonas buvo skirtas buvusio Jonavos baldų kombinato (dabar – UAB „Baldai Jums“) darbuotojams.
Girelė – gyvenamasis-pramoninis mikrorajonas miesto šiaurės rytuose.
Jonavos miškų urėdijos gyvenvietė (Miškūkis) – šiaurrytinė miesto dalis tarp Laukagalių kaimo ir Jonava-Ukmergė plento (čia anksčiau buvo įsikūręs Jonavos miškų ūkis; šiuo metu – miškų ūkio darbuotojų gyvenvietė).
Juodmena – gyvenamųjų namų mikrorajonas miesto šiaurės vakaruose, abipus Petro Vaičiūno gatvės.
Kosmonautai – gyvenamasis mikrorajonas į šiaurę nuo miesto centro, abipus Kosmonautų gatvės. Rajoną su Joninių slėniu ir Jonavos arena jungia Jonavos pėsčiųjų tiltas.
Kunigiškiai – pietinis sodų rajonas.
Lakštingalos – gyvenamasis mikrorajonas, esantis prie Varnakos upelio tvenkinių.
Laukagaliai – šiaurinis rajonas.
Lietava – gyvenamasis mikrorajonas, apima Žeimių tako, bei Lietavos gatves.
Melnytėlė – šiaurės vakarinis rajonas.
Paneriai^{[paaiškinti]} – gyvenamasis mikrorajonas prie Neries kranto, šalia Panerių gatvės.
Rimkai – gyvenamasis mikrorajonas į vakarus nuo miesto centro, tai vienas didžiausių ir tankiausiai apgyvendintų mikrorajonų.
Skaruliai – kairiajame Neries krante, į vakarus nuo „Achemos“, įsikūręs mikrorajonas. Šiame mikrorajone yra Skarulių Šv. Onos bažnyčia.
Varnutė – vakarinis rajonas.
Virbalai^{[paaiškinti]} – naujausias gyvenamųjų namų mikrorajonas, esantis netoli Virbalų kaimo.

Istorija

Miesto kūrimasis ir plėtimasis

Manoma, kad Jonavos vietoje ošė gūdi giria, mat ir dabar rytinė miesto dalis atsimuša į tankius miškus. Bene anksčiausiai apgyvendinta miesto dalis buvo Skarulių kaimo teritorijoje. Čia kasinėjant rasta įvairių 10-12 tūkst. pr. m. e. darbo įrankių. Didžiausia archeologinė gyvenvietė aptikta ties dabartiniu miesto senamiesčiu, seniausia – dabartinio Jonavos Kultūros centro vietoje.^[5] Taip pat nemažai gyventa ir ties Jonavos autobusų stotimi, mat net ir šiais laikais randama molio puodų šukių.

Jonaviečiai minėję, jog ties Jonava per Nerį buvusi brasta, kuri buvo aprašyta ir 1373 m. „Livonijos kronikoje“. Brasta tuomet buvo itin svarbus to meto karinis objektas, tad ji itin slėpta, saugota.

Miesto atsiradimas siejamas su Skarulių dvaru. XVII a. jis atiteko Dominykui Kosakovskiui, kuris 1740 m. pasistatė rūmus.

1750 m. rugpjūčio 8 d. Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Augustas III Marijonai Kosakovskienei suteikė privilegiją įkurti Jonavos miestelį, leisti jame turgus ir prekymečius ir apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones.^[6]

1750 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Gyvenvietė pradėjo plėstis pietų-šiaurės kryptimi pagal vieną gatvę, ėjusią Kėdainių-Žeimių kryptimi.^[6] 1776 m. Skarulių kaimas atiteko Juozapui Kazimierui Kosakovskiui, įkurtas marijonų vienuolynas. 1778 m. veikė alaus darykla. Pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą 1791 m. pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. Šie pastatai sudarė miesto centrą, o vėliau į jį pradėjo keltis ir pirmieji gyventojai iš aplinkinių kaimų.^[7]

XVIII a. Jonava buvo sudaryta iš dvaro ir gyvenvietės, kuri buvo įsikūrusi dešiniajame Neries krante. Pati gyvenvietė plėtėsi į vakarus nuo brastos. Pro dvarą ėjo kelias iš Ukmergės į Kauną, centrinė gatvė vedė į Kėdainius.

1784 m. miestelyje gyveno 59 žydų šeimos, o 1789 m. gyventojų surašymo duomenimis, bene pusė Jonavos gyventojų buvo žydai.^[6] Miesteliui plėstis įtaką turėjo nebloga geografinė padėtis. Aštuoniolikto amžiaus pabaigoje Neries upe padidėjo prekyba, tad mieste atsirado nemažai prekybininkų. 1812 m. per Jonavą žygiavo stambūs Napoleono kariuomenės daliniai. 1820 m. Jonavoje buvo bemaž 133 kiemai.

Jonavos uostu vykdytas sielių plukdymas, kuris sudarė beveik trečdalį Jonavos ekonomikos.^[6] Taip pat vystyta žvejyba, teiktos kelto per Nerį paslaugos.^[8]

1831 m. kilo 1831 m. Jonavos krašto sukilimas, kuriam vadovavo bajoras Mauricijus Prozoras. Sukilėliai užėmė Jonavą ir miestelį bei jo apylinkes kontroliavo daugiau kaip tris mėnesius. Tuo pačiu metu Jonavos miškuose buvo susibūrę generolo Antano Gelgaudo sukilėlių būriai. Numalšinus sukilimą, Jonavoje įkurdinama Rusijos kareivių įgula, nemažai jonaviečių buvo ištremti, o į jų vietą atkelti stačiatikiai iš Rusijos gilumos gubernijų.^[6]

1835 m. nutiestas Peterburgo–Varšuvos kelias, pastatyta arklių pašto stotis. 1838 m. per Jonavą nutiesiama optinio telegrafo linija, vėliau buvusi pakeista elektromagnetine. 1842 m. per Nerį veikė keltas. XIX a. Jonava – Kauno apskrities miestelis, valsčiaus ir seniūnijos centras.^[9]

Jonava statėsi be jokio plano, buvo renčiami mediniai namai, tačiau nuo baudžiavos panaikinimo iki I pasaulinio karo miestas itin nesiplėtė, o 1894 m. kilęs gaisras itin nuniokojo patį miestą, 1899 m. parengtas miesto atstatymo planas. 1905 m. Jonavos didžiojo gaisro metu nuniokota geležinkelio stotis ir daugelis gyvenamųjų namų, 2000 šeimų liko be pastogės.^[6]

1871 m. Jonavoje gyveno apie 3000 žmonių, dauguma vertėsi prekyba. Tais pačiais metais Liepojos-Romnų geležinkeliu važiavo pirmasis traukinys. Geležinkelis itin smarkiai padidino miesto plėtimąsi į šiaurę, o laivyba Nerimi ilgainiui neteko prasmės. Toliau plėtėsi prekyba – vyko didelės mugės, kūrėsi parduotuvės, turgūs. XX a. jonaviečiai garsėjo stalyste ir ratų gamyba. 1893 m. ant Varnutės upelio pastatyti pirmieji malūnai. 1912 m. atidarytas degtukų fabrikas.

Pokario metai ir pramonės kūrimasis

Po II pasaulinio karo Jonava neteko daugelio pastatų ir gyventojų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1946 m. nutarta degtukų fabriką pertvarkyti į baldų įmonę, 1958 m. tapusią Jonavos baldų kombinatu. Baldai buvo gaminami net Maskvos Kremliui, Suvažiavimų rūmams, Didžiajam teatrui. Šeštajame dešimtmetyje baldininkams pastatyta gyvenvietė, klubas, mokykla.

1950 m. Jonava tapo Jonavos rajono centru. 1962 m. netoli Skarulių prasidėjo chemijos (azotinių trąšų) gamyklos – „Azoto“ (dab. AB „Achema“), statybos. Pirmasis lietuviškas amoniakas pagamintas 1965 m.^{[reikalingas šaltinis]} Gamykla plėtėsi ir augo. Taip septintojo dešimtmečio pradžioje Jonava imta vadinti chemikų miestu. Dėl chemijos gamyklos plėtimosi, Skarulių kaimas buvo pradėtas naikinti, padidėjo aplinkos užterštumo problemų. Miesto centre pastatyta universalinė parduotuvė (architektas A. Beinortas).

1986 m. Jonavoje pastatytas Taurostos tiltas, sumažinęs automobilių srautus per miestą. 1989 m. kovo 20 d., 11.20 valandą, Jonavos „Azote“ įvyko avarija, kurios metu po sprogimo išsiliejo apie 7,5 tūkst. tonų skysto amoniako. Kilo gaisras, į atmosferą išsiskyrė daug nuodingų dujų, kurių debesis vėjas nunešė link Ukmergės, Širvintų, Kėdainių. Jonavos miestas buvo evakuotas. Žuvo 7 žmonės, daugiau nei 50 buvo sužeisti, 29 žmonės dėl avarijos tapo neįgalūs.^[10] Tačiau tikrieji nelaimės nuostoliai ir padariniai nesuskaičiuoti ir neįvardinti iki šiol. Yra žinoma, kad amoniakas gali sukelti rimtus vaikų smegenų pažeidimus, ypač pavojingas embrionui nėštumo laikotarpiu.

1996 m. patvirtintas dabartinis Jonavos herbas. 2012 m. vasario 2 d. Jonavos miesto teritorija padidėjo 300 hektarų, prie miesto buvo prijungti besiribojantys kaimai ir bendras Jonavos plotas siekė 1366,82 ha.^[11]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. 2-oji pusė – 1950 m.	Jonavos valsčiaus centras	Kauno apskritis
1950–1953 m.	?	Jonavos rajono centras	Kauno sritis
1953–1962 m.	?	Jonavos rajono centras
1962–1965 m.	?	Kauno rajonas
1965–1995 m.	?	Jonavos rajono centras
1995–	Jonavos miesto seniūnija	Jonavos rajono savivaldybės centras	Kauno apskritis

Švietimas ir ugdymas

1782 m. Jonavoje jau veikė mokykla. Vaikus mokė vienuoliai. Rašytiniuose šaltiniuose mokykla minima 1820 m. Po 13 metų šią mokyklą jau lankė 40 vaikų. Po 1820 m. sukilimo ji buvo uždaryta.

1867 m. Jonavoje įkurta liaudies mokykla (t. y. pradinė mokykla), kurioje buvo mokoma rusų kalba. 1871 m. iš Rumšiškių atkelta pradinė mokykla, prie kurios buvo įsteigta amatų klasė. XIX a. antroje pusėje prie Jonavos pradinės žydų mokyklos įsteigta batsiuvių amato klasė. 1919 m. įkurta progimnazija, kuri išleido vieną abiturientų laidą. 1935 m. pastatyta dviaukštė mūrinė mokykla, kuri pokario metu pakeista į vidurinę mokyklą. 1968 m. Jonavoje atsidarė nauja vidurinė mokykla. Miestui augant pastatyta mokykla senojoje Kauno gatvėje.

Šiuo metu veikia Jonavos politechnikos mokykla, bendrojo lavinimo – Jaunimo mokykla, Senamiesčio gimnazija, J. Ralio gimnazija, vidurinė mokykla Santarvės, Suaugusiųjų švietimo centras. Taip pat 4 pagrindinės mokyklos (Lietavos, Neries, R. Samulevičiaus, J. Vareikio), 2 pradinės mokyklos (Panerio, Jonavos). Ikimokyklinio ugdymo srityje veikia 2 mokyklos-darželiai („Bitutė“, „Šilelis“), 5 lopšeliai-darželiai („Lakštingalėlė“, „Dobilas“, „Saulutė“, „Žilvitis“, „Pakalnutė“). Mieste taip pat veikia papildomojo ugdymo įstaiga – Jonavos meno mokykla.

Kultūra

Kultūros veiklą organizuoja Jonavos kultūros centras (JKC). 1995 m. liepos 1 d. Kultūros ir švietimo skyriaus metodinis kabinetas reorganizuotas į Kultūros centrą, o po metų kultūros centras persikėlė į „AB Achema“ kultūros rūmus ^[12]. Organizuojamos Joninių šventės su pagoniškomis tradicijomis, Užgavėnės, centrinės Eglės įžiebimo ceremonijos, Miesto šventės, daugelis kitų renginių.

Kolektyvai

Rajone yra per 20 meno kolektyvų. Liaudies kapelos. Įdomi jaunimo kolektyvo „Dobilia“ veikla. Dauguma metų gyvuoja Jonavos Raimundo Samulevičiaus pagrindinės mokyklos šokių kolektyvas (vadovė Rima Auglienė). Kultūros centre veikia vaikų pop choras „Šuldu buldu“, trys chorai: „Žemyna“-mišrus, „Guoba“-moterų ir 'Viltis„-tremtinių, vokalinis ansamblis „Presto“, merginų tautinių šokių grupė „Siaudelė“, folkloro grupė „Laduta“, pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Mazgytinis“, senjorų šokių kolektyvas.

Krašto muziejus

Krašto muziejaus pradžia laikoma 1987 m. organizuota paroda „Senoji Jonava“. 1989 m. Jonavos rajono taryba muziejui skyrė patalpas mokytojo tremtinio B. Garmaus name, kuriame 1989 m. rugpjūčio 1 d. atidarytas Jonavos kraštotyros muziejus. 1992 m. Jonavos kraštotyros muziejus persikėlė į senąsias Jonavos arklių pašto stoties patalpas, pakeistas pavadinimas į Jonavos krašto muziejų.^[13]

Šiuo metu muziejuje įrengtos kelios parodų salės, dailės, istorijos, etnografijos skyriai, turi tris filialus Jonavos rajone. Muziejininkai užsiima mokslinė tiriamąja, edukacine, kultūrine, leidybine bei ūkine veikla, organizuoja įvairius renginius bei šventes miesto bei rajono gyventojams.

Bibliotekos

1939 m. įsteigta Jonavos valstybinė viešoji biblioteka, kuri 1941 m. uždaryta, vėliau, pasibaigus antrajam pasauliniam karui, atkurta. 1950 m. tapo rajonine biblioteka. 1976 m. persikėlė į Jonavos arklių pašto stoties patalpas, o 1992 m. – į dabartines.

Šiuo metu Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka turi 15 filialų Jonavos rajono kaimuose ir vieną filialą Jonavos mieste. Centrinėje bibliotekoje organizuojama daug parodų, susitikimų su rašytojais, kraštiečiais. Per metus čia išduodama apie 200000 knygų ^[14].

Religiniai statiniai

Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1793 m. pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą.
Skarulių Šv. Onos bažnyčia, pastatyta 1622 m., garsėja Švč. Mergelės Marijos paveikslu; Renesanso stiliaus.
Tremtinių koplyčia, pastatyta 1992 m.
Jonavos Šv. apaštalo Jono parapijos koplyčia, 2012 m.

Žiniasklaida

1951 m. Jonavoje išleistas pirmasis krašto laikraštis „Pergalės vėliava“, nuo 1965 m. spausdintas „Jonavos balsas“. Šiuo metu leidžiami laikraščiai „Alio Jonava“, „Naujienos“, „Jonavos garsas“, mėnraštis „Jonavos kraštas“.

Jonavoje taip pat veikia ir du televizijos kanalai: „AVVA“, transliuojamas kabelinės televizijos abonentams bei „TV7“, transliuojamas analoginės televizijos siųstuvais Jonavos ir aplinkiniams rajonams.

Sportas

Sportinę veiklą organizuoja Kūno kultūros ir sporto centras. Jame įregistruota virš 13 sporto klubų, kuriuose yra virš 300 narių. „Lietavos“ komanda – Lietuvos II futbolo lygos nugalėtoja. Tinklinio moterų klubas „Achema-KKSC“ – tris kartus tapo Lietuvos čempionato nugalėtojomis. Taip pat yra bokso, šachmatų klubai. Ilgų nuotolių bėgimo klubo „Maratonas“ atstovai yra iškovoję keturis medalius tarptautiniame Vilniaus maratone.

Futbolas

FK Jonava, futbolo klubas, kuris žaidžia A lyga pirmenybėse.
Jonava B, dublerių ekipa, žaidžianti LFF II lyga pirmenybėse.

Krepšinis

Jonavos „CBet“

Tinklinis

TSK "Aušrinė"

Pramonė

Didžiausia miesto įmonė yra chemijos bendrovė AB „Achemos grupės“ įmonė „Achema“, esanti pačiame rytiniame miesto pakraštyje, netoli Neries ir Šventosios upių santakos, gaminanti trąšas.

Kitos svarbios įmonės:

UAB „Baltasis pyragas“ (seniau vadinta „Jonavos duona“) – duonos gaminiai
AB „Jonavos dujų ūkis“ – gamtinių dujų tiekimas
UAB „Baldai Jums“ – baldų gamyba (veikia vietoj buvusio „Jonavos baldų kombinato“)
UAB „Jonavos stalius“ – langai, konstrukcijos
AB „Jonavos agroservisas“ – metalinės konstrukcijos, statybos, elektros darbai
„A grupė“ – audimo fabrikas
UAB „Lonas ir partneriai“ – porolono gamyba
AB „Jonavos grūdai“ – grūdų apdorojimas, saugojimas, prekyba.

Susisiekimas

Autobusai

Visuomeninio transporto veiklą organizuoja AB „Jonavos autobusai“. Kursuoja 1-9 numerio autobusai ir mikroautobusai (6 numerio autobusai yra privatūs). Jonavos autobusų stotis pastatyta 1978 m. Šiuo metu autobusais galima pasiekti beveik visus Lietuvos regionus. Autobusų stotis atnaujinta 2013 metais.

Jonavos autobusų stoties tinklalapis: http://www.jonavosautobusai.lt/

Geležinkelis

Pagrindinis straipsnis – Jonavos geležinkelio stotis.

Jonavos geležinkelio stotis pastatyta 1871 m. Ji priklausė Liepojos–Romnų geležinkelio atkarpai. Naujas geležinkelis sujungė Jonavą su Vilniumi, Šiauliais, Liepoja ir plačia Rusijos rinka. Jonava tapo svarbiu geležinkelių tašku. 1916 m. nutiestas siaurasis Jonavos–Ukmergės geležinkelis, iki išardymo 1958 m. naudotas keleivių ir krovinių vežimui.^[15]

Keliai

Per Jonavą eina magistralinis kelias:

A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis
E262 Kaunas-Utena-Daugpilis-Rėzeknė-Ostravas

Krašto keliai:

143 Jonava–Žasliai–Kloniniai Mijaugonys
144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva
224 Jonava–Liepiai–Pasraučiai

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2022 m.

1823 m.

1851 m.

1871 m.

1885 m.*^[3]

1893 m.

1897 m.^sur.

1904 m.*^[2]

1913 m.

1923 m.^sur.^[16]

1939 m.

600

1 560

2 920

1 906

3 350

5 000

5 622

5 644

4 115

5 460

1959 m.^sur.^[17]

1970 m.^sur.^[18]

1974 m.^[19]

1976 m.^[20]

1979 m.^sur.^[21]

1989 m.^sur.^[22]

2001 m.^sur.^[23]

2006 m.

2007 m.

2008 m.

5 005

14 563

21 400

24 000

28 413

36 520

34 954

34 696

34 521

34 446

2009 m.

2010 m.

2011 m.^sur.^[24]

2014 m.

2017 m.

2018 m.

2020 m.

2021 m.^sur.^[25]

2022 m.

-

34 238

31 725

30 777

29 353

27 809

27 062

26 423

27 381

26 934^[26]

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Mieste gyvena 46,5 proc. vyrų ir 53,5 proc. moterų.

Tautinė sudėtis

2016 m. gyveno 28 568 žmonės.

2011 m. gyveno 30 650 žmonės:^[27]

Lietuviai – 87,74 % (26 892);
Rusai – 8,25 % (2 528);
Lenkai – 1,22 % (373);
Ukrainiečiai – 0,83 % (255);
Baltarusiai – 0,66 % (203);
Vokiečiai – 0,14 % (42);
Čigonai – 0,13 % (39);
Totoriai – 0,07 % (20);
Kiti – 0,97 % (298).

2001 m. gyveno 34 954 žmonės:^[28]

Lietuviai – 85,88 % (30 020);
Rusai – 9,48 % (3 312);
Lenkai – 1,34 % (467);
Ukrainiečiai – 0,93 % (324);
Baltarusiai – 0,8 % (281);
Vokiečiai – 0,15 % (53);
Totoriai – 0,08 % (28);
Čigonai – 0,08 % (27);
Kiti – 1,26 % (442).

1923 m. gyveno 4 115 žmonės:^[29]

Žydai – 65,64 % (2701);
Lietuviai – 28,53 % (1 174);
Rusai – 3,65 % (150);
Lenkai – 1,34 % (55);
Kiti – 0,85 % (35).

Jonavos žydai

Pagrindinis straipsnis – Jonavos žydai.

Jonavos žydai minimi aštuonioliktame amžiuje. Tarpukaryje Jonavoje veikė septynios sinagogos. 1941 m. rugpjūčio 14 d. Giraitės (Girelkos) miškelyje naciai vokiečiai ir jų talkininkai lietuviai sušaudė 552 žydus. Rašytojas Grigorijus Kanovičius yra įamžinęs Jonavos žydų gyvenimą.

Garbės piliečiai

Pagrindinis straipsnis – Jonavos rajono garbės piliečiai.

Jonavos rajono garbės piliečiai – Bronislovas Lubys (garbės pilietis nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), pramonininkas; Edvardas Prichodskis (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), Jeronimas Ralys (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), gydytojas, vertėjas; Jonas Sirvydis (nuo 2006 m. sausio 26 d.), „Achemos“ vadovas; Konstantinas Bogdanas (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), skulptorius; Stanislovas Gediminas Ilgūnas (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), visuomenininkas; Teresė Žižienė (nuo 2004 m. spalio 14 d.), gydytoja; Vincas Algirdas Pranckietis (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), klebonas.

Žymūs žmonės

Laurynas Gucevičius (1753–1798), architektas, brandžiojo klasicizmo atstovas Lietuvoje.
Juozapas Antanas Kosakovskis (1772–1842), Prancūzijos kariuomenės generolas, Napoleono I adjutantas, ypač pasižymėjęs 1812 m. kampanijos Rusijoje metu.
Moris Winczewski (1856–1932), poetas.
Israel Davidson (1870–1939), rašytojas.
Juozas Kaunas (1870–1936), pirmasis Jonavos burmistras 1926–1936 metais.
Jeronimas Ralys (1876–1921), gydytojas ir vertėjas, miręs Jonavoje. Palaidotas senosiose miesto kapinėse.
Abraham Myerson (1881–1948), neurologas, psichiatras, sociologas, vėliau emigravęs į JAV.
Leiba Solominas (1914–1973), sovietinis partizanas.
Grigorijus Kanovičius (1929–2023), rašytojas, dramaturgas, scenaristas, vertėjas ir režisierius.
Ričardas Tamulis (1938–2008), boksininkas, olimpinių žaidynių vicečempionas.
Alfonsas Grumbinas (1943–2018), regbininkas, teisėjas.
Janina Miščiukaitė (1948–2008), estrados atlikėja.
Vytautas Andriulaitis (g. 1956 m.), šachmatininkas.
Lyda Lubienė (g. 1957 m.), verslininkė, Achemos grupė savininkė ir valdytoja.
Julius Sabatauskas (g. 1958 m.), politikas, Seimo narys.
Arvydas Vilčinskas (g. 1958 m.), atlikėjas, dainininkas.
Ligitas Kernagis (g. 1963 m.), dainininkas, TV laidų vedėjas, atlikėjas, buvęs Seimo narys.
Vladas Kovaliovas (g. 1967 m.), dainininkas, atlikėjas.
Artūras Zuokas (g. 1968 m.), verslininkas ir politikas, buvęs žurnalistas, Vilniaus meras.
Dainius Kreivys (g. 1970 m.), politikas, Seimo narys, buvęs ūkio ministras.
Vydas Dolinskas (g. 1970 m.), dailėtyrininkas, meno istorikas, muziejininkas, Valdovų rūmų direktorius.
Andrius Janukonis (g. 1971 m.), verslininkas, „Rubicon Group“ vadovas.
Darius Maskoliūnas (g. 1971 m.), buvęs Lietuvos krepšininkas, treneris, Vilniaus miesto politikas.
Nerijus Zabarauskas (g. 1971 m.), krepšinio treneris.
Linas Balčiūnas (g. 1978 m.), dviratininkas olimpietis.
Vaida Arbočiūtė (g. 1984 m.), irkluotoja, daugkartinė Lietuvos čempionė ir prizininkė, pasaulio ir Europos čempionatų dalyvė.
Aurimas Vilkaitis (g. 1993 m.), Lietuvos ir Italijos futbolininkas.

Paminklai

Paminklas Abraomui Kulviečiui Santarvės aikštėje, atidengtas 2009 m.

Abraomui Kulviečiui medinis paminklas Ramybės skvere (autorius V. Cikana);
paminklinis biustas Petrui Vaičiūnui (skulptorius V. Vildžiūnas);
kryžius jonaviečiams, kurie buvo palaidoti iškeltose kapinėse (autorius A. Kazlauskas);
Atminimo ansamblis (autorius V. Vildžiūnas ir dailės akademijos studentai);
Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas: Nepriklausomybės šaulių kryžius prie išvažiavimo Ukmergėn (pastatytas 1928 m., autorius D. Leparskis, sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1990 m. „Taurostos“ klubo iniciatyva, autoriai A. Kazlauskas ir J. Listvina).
Atminimo akmuo AB “Achema“ 40 metų jubiliejaus proga (atvežtas 2005 metais iš Rizgonių karjero), Joninių slėnis.