Varniai

Apie Kauno marių užlietą kaimą žr. Varniai (Kaunas).

Varniai

Varnių panorama

Varniai

55°44′35″š. pl. 22°22′16″r. ilg. / 55.743°š. pl. 22.371°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Telšių apskritis

Savivaldybė

Telšių rajono savivaldybė

Gyventojų

854

Plotas

3,21 km²

Tankumas

266 žm./km²

Pašto kodas

LT-88050

Vikiteka

Varniai

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Var̃niai
Kilmininkas:	Var̃nių
Naudininkas:	Var̃niams
Galininkas:	Varniùs
Įnagininkas:	Var̃niais
Vietininkas:	Var̃niuose

rus. Ворни, rus. Ворне^[2], rus. Мѣдники^[3]

Varniai – miestas Telšių rajono savivaldybėje, 33 km į pietus nuo Telšių, prie Varnelės upės. Prie kelio 160 Telšiai–Varniai–Laukuva ir kelio 223 Užventis–Varniai . Seniūnijos centras, Varnių seniūnaitija. Miesto planas radialinis. Yra istorijos, architektūros bei dailės paminklų – namas, kuriame 1850–1864 m. gyveno vyskupas Motiejus Valančius, Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (seniausia Žemaitijoje, pastatyta 1691 m.; buvusi katedra, ypatingi šventoriaus vartai), medinė Varnių Šv. Aleksandro bažnyčia (pastatyta 1804 m.), Žemaičių vyskupystės muziejus kunigų seminarijos rūmuose. Veikia Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija, Telšių regioninis profesinio mokymo centras, biblioteka (nuo 1938 m.), paštas (LT-88050).

Per miestą teka Varnelė, į pietus nuo miesto telkšo Lūkstas. Varniai įsikūrę Žemaičių aukštumoje, įeina į Varnių RP teritoriją. Apylinkėse telkšo Lūkstas pietvakariuose, Stervas ir Biržulis šiaurės rytuose, įkurtas Biržulio-Stervo ornitologinis draustinis.

Etimologija

1320 m. minimi Mẽdininkai (Medenike) dešiniajame Varnelės krante. Ši gyvenvietė dominavo iki XVI a. 2-osios pusės, kai į šiaurę nuo Medininkų, kairiajame Varnelės krante XV a. įsikūrė Varniai. Pastarasis vardas kilęs nuo Varnelės upelio, kuris prateka pro miestą (vandenvardinis vietovardis). Dar 1904 m. Vaižgantas jos pavadinimą mini kaip Varnė.^[4] Mažybinė priesaga, matyt, atsirado ilgainiui, išaugus gyvenvietei.

1491 m. Kulmo teisės suteiktos Medininkams, o 1635 m. Magdeburgo teisės – jau Varniams. Ilgainiui Medininkų vardas apskritai išnyko iš vartosenos.^[5]

Istorija

1539 m. Carta Marina žemėlapyje pavaizduoti Varniai

Varnių duburyje aptikta apie 40 akmens amžiaus stovyklų. 1982 m. Duonkalnyje, buvusioje Biržulio saloje aptiktas žynio kapas.

Miestelis įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. XIV a. Varnelės upės dešiniajame krante buvo įsikūrusi Medininkų gyvenvietė, 1314–1399 m. gyvenvietę puolė kryžiuočiai, 1389 m. kryžiuočius čia sumušė žemaičiai. 1417 m. LDK Didysis Kunigaikštis Vytautas Didysis įkūrė Medininkų vyskupiją, pastatydino katedrą, tais pačiais metais suteikė miesto teises. Siekdamas įtvirtinti savo valdžią, Vytautas ėmė atidavinėti valstiečius bajorams, tačiau, nenorėdami patekti priklausomybėn ir atsisakyti savo dievų, valstiečiai sukilo ir sudegino Medininkų bažnyčią, išvijo vyskupą su kunigais. Sukilimo slopinti atvyko Vytautas, ramindamas nukentėjusius bajorus jiems išdalijo žemės.

1417–1864 m. čia buvo Žemaičių vyskupijos centras. XV a. priešais Medininkus, kairiajame Varnelės krante ėmė kurtis Varniai, minimi 1539 m. Olauso Magnuso sudarytame žemėlapyje Carta Marina. XVI a. Varniai tapo vienu iš svarbiausių lituanistinės kultūros centrų ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje LDK. Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis (1576–1609 m.) siekė įvykdyti galutinę visų valstybės luomų christianizaciją. Tam tikslui Varniuose subūrė šviesiausius poetus, į vyskupiją kanauninkais pasikvietė ir lėšomis aprūpino istoriką Motiejų Strijkovskį, Lietuvos valstybės savarankiškumo šalininką, parašiusį ir 1582 m. išspausdinusį „Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos ir visos Rusios kroniką“, ir Mikalojų Daukšą – lietuviškų katalikiškų raštų rengėją.

Varniuose parengtas M. Daukšos verstas J. Ledesmos katekizmas – pirmasis katalikų katekizmas LDK. M. Daukša tapo pirmuoju literatūrinės lietuvių kalbos kūrėju, o 1599 m. išleista jo lietuviška „Postilė“ – XVI–XVII a. svarbiausiu mūsų kultūros istorijos įvykiu. Didelį darbą atliko vertėjas, pasiryžęs išversti didžiulio formato 632 puslapių knygą į lietuvių kalbą.

1635 m. suteiktos Magdeburgo teisės. 1740 m. iš Kražių atkelta kunigų seminarija. XIX a. 2-ojoje pusėje Motiejus Valančius įsteigė Vilniaus Zavadskio knygyno filialą. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius į kovą prieš rusifikaciją, katalikybės naikinimą įtraukė ir valstietiją, Varniuose vėl sutelktas gausus bendraminčių švietėjų, raštijos darbuotojų būrys, organizuota uždraustos lietuviškos spaudos leidyba ir platinimas. Tuo metu Varniai buvo Telšių apskrities miestelis, valsčiaus centras.^[6]

Po 1926 m. perversmo įkurta 1927–1931 m. veikė Varnių koncentracijos stovykla. 1930 m. buvo leidžiamas literatūros žurnalas „Atvanga“. Pokario metais apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos partizanų rinktinės partizanai.1997 m. kovo 3 d. patvirtintas Varnių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a.	Varnių (Medininkų) valsčiaus centras	?
XIX a. – 1915 m.		Telšių apskritis
1915 m.		Varnių apskrities centras
1919–1950 m.		Telšių apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Varnių rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1962 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Varnių rajono centras
1962–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Varnių apylinkės centras	Telšių rajonas
1995–	Varnių seniūnijos centras	Telšių rajono savivaldybė	Telšių apskritis

Kunigų seminarija

Varnių kunigų seminarija savo veiklą pradėjo 1623 m., kai iš Kražių į Varnius buvo pasiųsti du jėzuitų kunigai: Andrius Kumlevičius ir Matas Flascius su dviem broliais: Mikalojumi Andriejausku ir Luku Sebastijonavičiumi. Jie ėmėsi vadovauti čia įkurtai seminarijai. Mokyta moralinės teologijos, apeigų, bažnytinio giedojimo ir kt. Mokydavosi 6-8 jaunuoliai. Vyskupų nuomone, seminarija veikė prastai, gal todėl ir neilgai. 1628 m. ji perkelta į Kražius.

Varniuose pastačius naują mūrinę katedrą, XVII a. pabaigoje imta rūpintis, kad kunigų seminarija vėl veiktų Varniuose. 1739 m. vyskupas Juozapas Karpis Varnių seminarijos įkūrimo reikalams skyrė 6000 lenkiškų auksinų, vyskupo skatinami seminarijos kūrimą rėmė ir turtingi kunigai. J. Karpis pradėjo seminarijos Varniuose statybą, ją užbaigė vyskupas Antanas Dominykas Tiškevičius.

1741 m. seminarija vėl pradėjo veiklą. Savotiškiems tris mėnesius trunkantiems „kvalifikacijos kėlimo kursams“ būdavo sukviečiami ir jau įšventinti bei parapijose dirbantys kunigai. Seminarija išlaikyta iš D. A. Tiškevičiaus šioms reikmėms užrašytų Palūksčio ir Kujainių kaimų. Mokymui pagerinti, be jėzuitų, buvo kviečiami ir mokytojai pijorai. Reikalai gerokai pasitaisė, vyskupas ir kapitula liko patenkinti. 1748 m. klierikų padaugėjo iki 20. Apie 1760–1761 m. vadovavimą seminarijai ir pijorų vėl perėmė jėzuitai.

1762 m. Žemaičių vyskupu paskirtas Jonas Dominykas Lopacinskis. Jis rėmė knygų leidybą, buvo dailės ir literatūros mylėtojas, savo dvarelyje Lukiškėse (Vilniuje) turėjo gausią biblioteką ir meno kolekciją. Jo vyskupavimo metu perstatyta 19 Žemaitijos bažnyčių, Viržuvėnuose (Janapolėje) įsteigta rezidencija, Varnių katedra išgrįsta marmuru, miestelyje pastatyti namai vikarams ir choristams, prie mokyklos – mokytojams, pradėta rūpintis naujo seminarijos pastato statyba buvusios katedros vietoje, skirta 40 000 auksinų iš jo pajamų. 1767 m. popiežiui pranešta, kad jau baigiama statyti mūrinė seminarija. Tai buvo įvykdyta apie 1770 m.

Numalšinusi 1863 m. sukilimą, 1864 m. caro valdžia Varnių kunigų seminariją perkėlė į Kauną.

Didingi restauruoti seminarijos rūmai tebestovi iki šiol, juose 1999 m. pradėtas kurti Žemaičių vyskupystės muziejus. Tais pačiais metais Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva prie šių rūmų pastatytas skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas paminklas, kurio statybą, be LR Vyriausybės, parėmė garsus Žemaičių vyskupų Giedraičių giminės atstovas Oksfordo universiteto profesorius Mykolas Giedraitis.

1740–1864 m. veikusioje kunigų seminarijoje mokėsi Motiejus Valančius, Antanas Strazdas, Antanas Vienažindys, Antanas Baranauskas.

Bliuzo naktys

Už 2 kilometrų į pietvakarius nuo Varnių, Graužų kaime prie Lūksto ežero, kasmet liepos mėnesį vyksta bliuzo festivalis „Bliuzo naktys“.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2021 m.

1862 m.*^[3]

1902 m.^[8]

1923 m.^sur.^[9]

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.^[10]

1976 m.^[11]^[12]

736

3 364

1 983

1 902

2 027

1 900

1979 m.^sur.^[13]

1989 m.^sur.^[14]

2001 m.^sur.^[15]

2011 m.^sur.^[16]

2021 m.^sur.^[17]

-

2 059

2 028

1 355

1 140

884

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 1 140 žmonės:^[18]

Lietuviai – 98,16% (1119);
Kiti – 1,84% (21).

2001 m. gyveno 1 355 žmonės:^[19]

Lietuviai – 98,82% (1339);
Kiti – 1,18% (16).

Žymūs žmonės

Žemaičių vyskupų Giedraičių sarkofagai Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios rūsyje

Varniuose gyveno Simonas Daukantas (1793–1864 m.), kunigai-rašytojai Antanas Baranauskas (1835–1902 m.), Antanas Strazdas (1763–1833 m.), Motiejus Valančius (1801–1875 m.; išlikęs jo gyvenamasis namas, Varniuose parašė istorinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“), Antanas Vienažindys (1841–1892 m.).

Istorikas Motiejus Strijkovskis (~1547–1593 m.) Varniuose gyvendamas parašė „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusijos kroniką“. Nuo 1572 m. iki mirties Varniuose gyveno vienas lietuvių raštijos pradininkų Mikalojus Daukša (~1527–1613 m.). Varnių vidurinę mokyklą baigė pasaulio, Europos čempionatų bei olimpinių žaidynių prizininkas irkluotojas Zigmas Jukna, daugkartinis Lietuvos stalo teniso čempionas Stasys Rimeikis.

Boris Schatz (1867–1932) – dailininkas ir skulptorius
Adolfas Sprindis (1921–1986) – rašytojas
Jonas Žilevičius – regbio komandos Šiaulių „Vairas“ ilgametis žaidėjas ir treneris *
Rimantė Šalaševičiūtė (g. 1954) – politikė, teisininkė
Valentina Dagienė (g. 1954) – Lietuvos informatikė, fizinių mokslų daktarė.
Algirdas Kumža (g. 1956) – teisininkas, diplomatas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.