Jurgis Smolskis
Jurgis Smolskis Smalstys | |
---|---|
Gimė | 1881 m. gegužės 3 d. Kamajuose |
Mirė | 1919 m. liepos 6 d. (38 metai) Pakriaunyje, Rokiškio raj., 1947 m. palaikai perlaidoti Obeliuose |
Vaikai | Jurgita |
Veikla | knygnešys, dramaturgas, prozininkas, revoliucinis politinis veikėjas |
Partija | Lietuvos socialdemokratų partija |
Alma mater | Peterburgo universitetas |
Jurgis Smolskis Smalstys (1881 m. gegužės 3 d. Kamajuose – 1919 m. liepos 6 d. Pakriaunyje, Rokiškio raj., 1947 m. palaikai perlaidoti Obeliuose) – knygnešys, dramaturgas, prozininkas, revoliucinis politinis veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vidurinę mokyklą baigė Rygoje, 1900–1905 m. studijavo Sankt Peterburgo universitete. Su broliu Antanu gabeno draudžiamą spaudą lietuvių kalba. Beskaitydamas platinamas brošiūras ir knygas susidomėjo socialdemokratų judėjimu. 1904 m. kartu su Vladu Sirutavičiumi organizavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) jaunimo organizacijos suvažiavimą Sirutavičiaus dvare Kairiškiuose.
1905–1906 m. buvo LSDP Kamajų organizacijos vadovas, 1905–1906 m. įvykių Alantoje, Utenoje, Kamajuose, organizatorius. 1905 m. pastarajame miestelyje pašalino rusų administraciją, o caro pristavą privertė nešti raudoną vėliavą. Už tai rusų kazokai iš patrankų apšaudė jo tėvų sodybą.[1] 1906 m. – LSDP Vilniaus komiteto narys. 1907 m. Jaltoje suimtas, bet iš arešto pabėgo.
1907–1913 m. gyveno emigracijoje, 1910–1913 m. Briuselio Naujajame universitete studijavo sociologiją. Ten susipažino su belge mokytoja Germaine Geelens, su kuria 1914 m. grįžo į Lietuvą.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pasitraukė į Maskvą, 1915 m. vadovavo LSDP Maskvos organizacijai. Už politinę veiklą vėl suimtas, 1916–1917 m. kalintas Kostromoje ir Maskvoje.
Po 1917 m. Vasario revoliucijos dirbo LSDP Maskvos organizacijoje. nuo 1917 m. gegužės mėn. – RSDDP(b) narys, išrinktas Centro biuro nariu. „Tiesos“ redakcijos darbuotojas, bet 1917 m. Rusijos lietuvių seime Petrograde vėl atstovavo LSDP, buvo LSDP frakcijos vadovas. 1918 m. nuo sausio iki balandžio mėn. vadovavo Lietuvos reikalų komisariatui, rūpinosi iš Lietuvos išvežto turto sugrąžinimu, kol Vincas Kapsukas jo nenušalino.
1918 m. birželio mėn. atvyko į Lietuvą. Išrinktas Rokiškio apskrities komiteto pirmininku, nuo 1918 m. gruodžio mėn. dirbo Rokiškio apskrities liaudies švietimo skyriuje. Už tai, inspiravus pulkininkui Vincui Grigaliūnui-Glovackiui, buvo nušautas.
Svarbiausias J. Smolskio literatūrinis veikalas – mėgėjų scenoje plačiai vaidinta komedija „Nutrūko“ (1906 m.). Dalis dramos kūrinių žuvo ar liko rankraščiuose.
1996 m. dukra Jurgita, tėvų atminimui įsteigė Smolski – Gleen fondą, kuris remė Vilniaus universiteto magistrantų istorijos studijas Briuselio universitete.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Audroms siaučiant: [rinkinys]“ / sudarė, pratarmę ir pastabas paruošė B. Pranskus – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1955
- „Mano tėvas“ / Jurgita Smalstytė; [iš prancūzų kalbos vertė V. Kauneckas] – Vilnius: Vaga, 1967