Kamberlandas (Anglija)
Šis straipsnis apie istorinę Anglijos grafystę. Apie upę rytinėje JAV skaitykite straipsnyje Kamberlandas.
| Kamberlandas angl. Cumberland | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Jungtinė Karalystė
| ||||||
| Šalis |  Anglija
| ||||||
| Administracinis centras | Karlailas | ||||||
| Apygardos | 5 | ||||||
| Įkūrimo data | XII a. | ||||||
| Valdžia | Kamberlando grafystės taryba (1889–1974 m.) | ||||||
| Gyventojų | 294 303 | ||||||
| Plotas | 3 938,18 km² | ||||||
| Tankumas | 75 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
KamberlandasVikiteka | ||||||
Kamberlandas (angl. Cumberland) – istorinė grafystė Šiaurės Vakarų Anglijoje. Ji apima dalį Ežerų krašto, taip pat šiaurinius Peninus ir Solvėjaus fjordo pakrantę. Nuo XII a. iki 1974 m. Kamberlandas atliko administracines funkcijas. 1974 m. jis buvo prijungtas prie Kambrijos – didesnės administracinės teritorijos, kuri taip pat apėmė Vestmorlandą ir dalį Jorkšyro bei Lankašyro. 2023 m. balandį Kamberlandas bus atgaivintas kaip administracinis vienetas, kai bus panaikinta Kambrijos grafystės taryba ir vietoj jos bus įsteigtos dvi unitarinės valdžios institucijos; viena iš jų bus pavadinta Kamberlandu ir apims didžiąją istorinės grafystės dalį, išskyrus Penritą ir jo apylinkes.
Šiaurės rytuose Kamberlandas ribojosi su Nortumberlandu, rytuose – su Daramu, pietryčiuose – su Vestmorlandu, pietuose – su Lankašyru, o šiaurėje – su Škotijos grafystėmis Damfrisšyru ir Roksbergšyru.[1]
Ankstyvoji istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankstyvaisiais viduramžiais dabartinės Kambrijos teritorija priklausė Stratklaido karalystei ir buvo Hen Ogledd regiono, kuris dar kartais vadinamas „Senąja Šiaure“, dalis, o jos gyventojai kalbėjo britų kalba, kuri dabar vadinama kambrų kalba. Pirmą kartą terminas „Kamberlandas“ buvo paminėtas 945 m., kai Anglosaksų kronikose buvo užfiksuota, kad Anglijos karalius Edmundas I šią teritoriją perleido Albos karaliui Malkolmui I. Kaip ir „Cymru“, vietinis Velso pavadinimas, žodžiai „Cumberland“ ir „Cumbria“ yra kilę iš britų kalbos žodžio „kombroges“, kurie iš pradžių reiškė „tautiečiai“.[2][3]
Paskutiniojo teismo knygos sudarymo metu (1086 m.) didžioji būsimosios grafystės dalis priklausė Škotijai, nors kai kurie kaimai aplink Milomą, kurie buvo Nortumbrijos grafo nuosavybė, buvo prijungti prie Jorkšyro.[4]
1092 m. Anglijos karalius Vilhelmas II Rufusas įsiveržė į Karlailo rajoną ir apgyvendino jį kolonistais. Jis įkūrė Karlailo grafystę ir suteikė jos teritoriją Ranulfui le Mešenui. 1133 m. Karlailas tapo naujos vyskupijos, kuri iš esmės sutapo su grafystės teritorija, sostu. Tačiau 1135 m. mirus Anglijos karaliui Henrikui I, teritoriją atgavo Škotijos karalius Dovydas I. Jam pavyko įtvirtinti savo valdžią ir paversti Karlailą viena pagrindinių savo valdžios būstinių, o Anglijoje prasidėjo ilgas pilietinis karas. Manoma, kad kambrų kalba išnyko XII a.[5]
1157 m., kai Anglijos karalius Henrikas II perėmė teritoriją iš Škotijos karaliaus Malkolmo IV, ji vėl atiteko Anglijos karūnai. Henrikas II iš buvusios grafystės suformavo dvi naujas grafystes: Vestmorlandą ir Karliolą – iš pradžių tai buvo lotyniško žodžio Carlioliensis santrumpa „[vyskupas] iš Karlailo“. Vestmorlandas taip pat apėmė teritorijas, anksčiau priklausiusias Lankasterio grafystei. Švino ir sidabro kasyklų teritorija Olstone, anksčiau susijusi su Taindeiliu, vėliau dėl finansinių priežasčių taip pat buvo prijungta prie naujosios Karliolo grafystės.[6] Iki 1177 m. Karliolas tapo žinomas kaip Kamberlandas.[7] 1237 m. Jorko sutartimi siena tarp Anglijos ir Škotijos buvo nustatyta visam laikui.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XII a. susiformavusios ribos per visą grafystės gyvavimo laikotarpį iš esmės nesikeitė. Ji ribojosi su keturiomis istorinėmis Anglijos grafystėmis ir dviem Škotijos grafystėmis: rytuose su Nortumberlandu ir Daramu, pietuose – su Vestmorlandu, pietvakariuose – su Lankašyro grafystėje esančiu Ferneso pusiasaliu, šiaurėje – su Damfrisšyru, o šiaurės rytuose – su Roksbergšyru.
Vakaruose grafystę ribojo Solvėjaus fjordas ir Airijos jūra. Šiaurinę ribą sudarė Solvėjaus žiotys ir siena su Škotija, einanti į rytus iki Skoč Nou kalvos ties Keršopo upeliu. Riba į pietus ėjo nuo Skoč Nou išilgai Ševioto kalnų, paskui ėjo Ertingo upės intaku ir per Denton Felio kalną pasiekė Tisą. Nuo Tiso kyšulio riba kirto Peninus ir leidosi Kroudundeilio upeliu, iš kur ėjo Ideno ir Imonto upėmis iki Alsvoterio. Toliau riba ėjo palei Glenkoino upelį iki Helvelino kalnagūbrio viršūnės Rainoso perėjoje ir palei Dadono upę (netoli Milomo) iki jūros.
Aukščiausia istorinės grafystės vieta yra Skofel Paikas, 978 m aukščio, aukščiausias Anglijos kalnas. Grafystės sostinė buvo Karlailas.
Apygardos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karlailo grafystė buvo padalinta į baronijas. Sukūrus Kamberlando grafystę, baronijos buvo suskirstytos į apygardas – toks pats grafystės suskirstymas buvo Darame, Nortumberlande ir Vestmorlande. Jos atsirado kaip kariniai padaliniai, skirti organizuoti vyriškos lyties gyventojus ginti grafystę nuo škotų kariuomenės antpuolių.[8]
Kiekvieną apygardą sudarė kelios parapijos, iš pradžių suformuotos bažnytiniam administravimui. Kaip ir kitose Šiaurės Anglijos grafystėse, daugelis senųjų Kamberlando parapijų buvo labai didelės, dažnai sudarytos iš kelių atskirų miestelių ir kaimelių. Daugelis šių senųjų parapijų ilgainiui tapo civilinėmis parapijomis ir sudarė žemiausią vietos valdžios lygmenį.
Olerdeilis virš Dervento
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Parapijos[9] | Pastabos |
|---|---|
| Arlekdonas | |
| Bekermet Sent Bridžetas | Įtraukti Enerdeilio ir Kinisaido, Eskdeilio ir Vosdeilio miesteliai |
| Bekermet Sent Džonsas | Įtraukta dalis Kolderio ir Bekermeto arba Kolderbridžo miestelio |
| Brigamas | Įtraukti Blaindbtelo, Batermyro, Kokermuto, Iglsfildo, Embltono, Greisauteno, Moserio, Setmurčio, Vinfelio miesteliai |
| Butlas | |
| Dinas | |
| Drigas ir Karltonas | |
| Egremontas | |
| Ertonas ir Santonas | Įtrauktas Santono ir Murtveito miestelis |
| Gosfortas | Įtrauktas Boltono miestelis |
| Haringtonas | |
| Heilis | |
| Klitoras | |
| Kornis | |
| Krostveitas (dalis) | Įtrauktas Boroudeilio miestelis |
| Lamplas | Įtraukti Keltono ir Vainderio bei Mertono miesteliai |
| Lortonas | Įtraukti Brakentveito ir Vitopo miesteliai |
| Lousvoteris | |
| Mankasteris | |
| Milomas | Įtraukti Berkerio ir Ostveito kaimas bei Alfos miestelis |
| Morsbis | Įtrauktas Partono miestelis |
| Ponsonbis | Įtraukta dalis Kolderio ir Bekermeto arba Kolderbridžo miestelio |
| Sent Bisas | Įtraukti Hensingamo, Lousaid Kvorterio, Nedervasdeilio, Preston Kvorterio, Rotingtono, Sandvito, Vedikaro ir Vaitheiveno miesteliai |
| Verkingtonas | Įtraukti Didžiojo Kliftono, Mažojo Kliftono, Steinberno ir Vinskeilso miesteliai |
| Vičamas | |
| Vitbekas | |
| Vobertveitas |
Olerdeilis po Derventu
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Parapijos[9] | Pastabos |
|---|---|
| Airbis | Įtraukti Hai Airbio ir Lou Airbio miesteliai |
| Aiželis | Įtrauktas Blaindkreiko ir Redmeino miestelis |
| Aldeilis | |
| Aspeitrija | Įtraukti Heitono ir Milo bei Autersaido ir Alerbio miesteliai |
| Basentveitas | |
| Boltonas | Įtraukti Bolton Geito, Bolton Vudo ir Kvori Hilio, Bolton Lousaido, Isel Old Parko ir Sanderlando miesteliai |
| Braidkerkas | Įtraukti Dovenbio, Didžiojo Brotono ir Mažojo Brotono miesteliai |
| Bromfildas (dalis) | Įtraukti Alonbio, Langrigo ir Milrigo, Papkaslo, Talentairo ir Vestniutono miesteliai |
| Diramas | Įtrauktas Elenboro ir Juanrigo miestelis |
| Flimbis | |
| Gilkru | |
| Holm Kutramas | Įtraukti Abi Kvorterio (arba Holm Abio), Holm Ist Veiver Kvorterio, Holm Sent Katberts Kvorterio ir Holm Lou Kvorterio miesteliai |
| Kamertonas | Įtrauktas Sitono miestelis |
| Koldbekas (dalis) | |
| Kroskanonbis | Įtraukti Berkbio ir Kanonbio, Blenerhaseto ir Kerklando, Krosbio bei Meriporto miesteliai |
| Krostveitas (dalis) | Įtraukti Kaslrig Sent Džonso ir Vitberno, Kesiko, Ribtono bei Anderskido miesteliai |
| Olhalousas | |
| Plamblandas | |
| Torpenou | Įtraukti Bevaldeto ir Snitlgarto bei Botelo ir Traplando miesteliai |
| Vest Vordas |
Eskdeilis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Parapijos[9] | Pastabos |
|---|---|
| Aper Dentonas | |
| Arturetas | Įtraukti Brakonhilio, Lainsaido, Longtauno ir Nederbio miesteliai |
| Bjukaslas | |
| Bramptonas | |
| Erdingtonas | Įtraukti Kingvoterio, Leiversdeilio, Niubio ir Niutauno miesteliai |
| Heitonas | Įtraukti Mažojo Krosbio, Fentono ir Fo bei Tolkino miesteliai |
| Ist Farlamas | |
| Kamru | Išorinis ir Vidinis |
| Kamvitonas | Įtrauktas Nortsko miestelis |
| Kaslkarokas | |
| Kerkandrusas prie Esko | Įtraukti Kerkandrus Mauto, Kerkandrus Neder Kvorterio, Kerkandrus Aper Kvorterio ir Nikl Foresto miesteliai |
| Kerklintonas | Įtraukti Hetersgilio ir Vestlintono miesteliai |
| Kingmuras (kaimelis) | Karlailo korporacijai priklausanti ekstraordinarinė laisvė |
| Krosbis | Aukštutinis ir Žemutinis |
| Leinerkostas | Įtraukti Askertono, Bertamo ir Bankso bei Lainsaido miesteliai |
| Neder Dentonas | |
| Skeilbis | Rytų ir Vakarų |
| Stanviksas | |
| Steipltonas | Įtraukti Belbanko, Solport Kvorterio ir Tro miesteliai |
| Vest Farlamas | |
| Voltonas | Aukštutinis ir Žemutinis |
Litas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Parapijos[9] | Pastabos |
|---|---|
| Adingamas | Įtraukti Gamblsbio, Glasonbio, Hansonbio ir Vinskilio miesteliai |
| Dakras | |
| Didysis Solkeldas | |
| Einstablas ir Raškroftas | |
| Foresto Hatonas | |
| Foresto Hesketas | |
| Greistokas | Įtraukti Beriero ir Maros, Bouskeilio, Haton Džono, Haton Rufo, Haton Soilo, Materdeilio, Mangrisdeilio, Trelkeldo ir Votermiloko miesteliai |
| Idenholas | Įtrauktas Langvotbio miestelis |
| Karlailas, Sent Merisas (dalis) | Įtrauktas Midlsko ir Braitveito miestelis |
| Kasl Soverbis | |
| Kerklandas | Įtraukti Kalgeito bei Kerklando ir Blenkarno miesteliai |
| Kerkosvoldas | Įtrauktas Stafildo miestelis |
| Koldbekas (dalis) | Įtrauktas Mosdeilio miestelis |
| Kroglinas | |
| Lazonbis | Įtrauktas Plampton Volo miestelis |
| Melmerbis | |
| Niuton Reinis | Įtrauktas Katerleno miestelis |
| Olstonas ir Garigilis | Įtraukta Garigilio kapelionija |
| Penritas | |
| Renvikas | |
| Skirvitas | |
| Uzbis |
Kamberlando apygarda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kamberlando apygardai priklausė Karlailo ir Vigtono apylinkės, taip pat dalis Inglvudo miško. Į šiaurę nuo Karlailo esanti Stanvikso parapija iš dalies priklausė ir Eskdeilio, ir Kamberlando apygardoms.
| Parapijos[9] | Pastabos |
|---|---|
| Bomontas | |
| Bounesas | Įtraukti Antorno, Drambergo ir Finglando miesteliai |
| Bromfildas (dalis) | Įtraukti Blenkogo ir Dandro miesteliai |
| Burgas prie Sandso | |
| Dalstonas | |
| Eiktonas | |
| Grinsdeilis | |
| Iglsfild Abis | |
| Karlailas, Sent Katbertas | |
| Karlailas, Sent Merisas (dalis) | Įtraukti Koldiugeit Kvorterio, Kamersdeil Kvorterio, Ri ir Rikergeit Kvorterio miesteliai |
| Kerkandrusas prie Ideno | |
| Kerkbamptonas | |
| Kerkbraidas | |
| Ortonas | Įtrauktas Boldvinamo miestelis |
| Roklifas | |
| Sibergamas | Aukštutinis ir Žemutinis Kvorteris |
| Tersbis | |
| Vederalis | |
| Vigtonas | Įtraukti Oulton Voterio, Aukštutinio ir Žemutinio Veivertono bei Vudsaid Kvorterio miesteliai |
| Vorikas |
Vietos valdžia nuo XIX a.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XIX a. buvo įvykdytos kelios reformos, kurių metu buvo pertvarkyta grafystės vietos valdžia ir sukurta apygardų su tiesiogiai renkamomis tarybomis sistema.
Vargšų teisė ir savivaldybių reforma
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji pokyčiai buvo susiję su vargšų teisės administravimu, kuris buvo vykdomas parapijos lygmeniu. 1834 m. vargšų teisės pakeitimo įstatymu parapijos buvo suskirstytos į vargšų sąjungas, kurių kiekviena turėjo centrinę darbo prieglaudą ir renkamą globėjų tarybą. Kamberlandas buvo padalytas į devynias sąjungas: Olstonas ir Garigilis, Butlas, Bramptonas, Karlailas, Kokermutas, Longtaunas, Penritas, Vaitheivenas ir Vigtonas.
Kitais metais buvo priimtas 1835 m. Savivaldybių korporacijų įstatymas, kuriuo Anglijos ir Velso rajonai bei miestai buvo pertvarkyti į savivaldybių rajonus su šablonine konstitucija. Atitinkamai buvo pertvarkyta Karlailo miesto korporacija, į kurią buvo išrinkta visuotinai renkama taryba, susidedanti iš mero, seniūnų ir patarėjų.
Vietos valdybos ir sanitariniai rajonai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Be municipalinių rajonų iki pat 1840-ųjų Kamberlande nebuvo veiksmingos vietos valdžios. Reaguojant į prastas sanitarines sąlygas ir choleros protrūkius, 1848 m. Visuomenės sveikatos įstatymu ir 1858 m. Vietos valdžios įstatymu buvo leista apgyvendintose vietovėse steigti vietines sveikatos valdybas. Vietos valdybos, be kita ko, buvo atsakingos už vandens tiekimą, drenažą, kanalizaciją, grindinį ir valymą. Iš pradžių buvo įsteigta vienuolika vietinių valdybų Bramptone, Klitor Mure, Kokermute, Egremonte, Holm Kutrame, Kesike, Meriporte, Milome, Penrite, Vaitheivene, Vigtone ir Verkingtone.
Pagal 1875 m. Visuomenės sveikatos įstatymą visoje Anglijoje ir Velse buvo įsteigti sanitariniai rajonai. Egzistuojančios savivaldybių apylinkės ir vietinės valdybos tapo „miestų sanitarinėmis apylinkėmis“, o „kaimo sanitarinės apylinkės“ buvo suformuotos iš likusių vargšų sąjungų teritorijų.
Vėliau buvo sudarytos dar trys vietos valdybos: Arlekdono ir Frizingtono 1882 m., Haringtono 1891 m. ir Aspeitrijos 1892 m. Be to, 1883 m. ir 1894 m. Verkingtonas ir Vaitheivenas gavo inkorporacijos įstatus ir tapo municipaliniais rajonais.
1888 m. ir 1894 m. vietos valdžios įstatymai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1889 m. pagal 1888 m. Vietos valdžios įstatymą buvo įsteigta Kamberlando grafystės taryba, perėmusi kvartalinių sesijų funkcijas. 1894 m. Vietos valdžios įstatymu buvę sanitariniai rajonai buvo pertvarkyti į miesto ir kaimo rajonus, kurių kiekvienas turėjo renkamą tarybą.
1888 m. įstatymas taip pat leido bet kuriam savivaldybės rajonui, turinčiam 50 000 ar daugiau gyventojų, tapti „grafystės rajonu“, nepriklausomu nuo grafystės tarybos kontrolės. 1914 m. Karlailas sėkmingai pateikė paraišką dėl šio statuso ir nustojo būti administracinės grafystės dalimi, tačiau liko Kamberlando grafystėje tokiais tikslais kaip leitenantūra ir šrivaltija.
1934 m. reforma
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1929 m. Vietos valdžios įstatymu grafysčių taryboms buvo nustatyta pareiga peržiūrėti savo administracinės grafystės rajonus, kad būtų suformuoti veiksmingesni vietos valdžios vienetai. Apskritai tai reiškė, kad mažos arba mažai apgyvendintos vietovės turėjo būti sujungtos į didesnius vienetus. Kamberlande peržiūra buvo atlikta 1934 m. Toliau pateiktoje lentelėje išvardyti miesto ir kaimo rajonai prieš pakeitimus ir po jų.
| Rajonas 1894–1934 m. | Rajonas 1934–1974 m. |
|---|---|
| Arlekdono ir Frizingtono miesto rajonas | Enerdeilio kaimo rajono dalis |
| Aspeitrijos miesto rajonas | Įtrauktas į Vigtono kaimo rajoną |
| Bramptono kaimo rajonas | Borderio kaimo rajono dalis |
| Butlo kaimo rajonas | Milomo kaimo rajono dalis |
| Egremonto miesto rajonas | Enerdeilio kaimo rajono dalis |
| Haringtono miesto rajonas | Įtrauktas į Verkingtono kaimo rajoną |
| Holm Kutramo miesto rajonas | Įtrauktas į Vigtono kaimo rajoną |
| Karlailo kaimo rajonas | Borderio kaimo rajono dalis |
| Kesiko miesto rajonas | |
| Klitor Muro miesto rajonas | Enerdeilio kaimo rajono dalis |
| Kokermuto kaimo rajonas | |
| Kokermuto miesto rajonas | |
| Longtauno kaimo rajonas | Borderio kaimo rajono dalis |
| Meriporto miesto rajonas | |
| Olstono ir Garigilio kaimo rajonas | |
| Penrito kaimo rajonas | |
| Penrito miesto rajonas | |
| Vaitheiveno kaimo rajonas | Enerdeilio kaimo rajono dalis |
Gyventojų pasiskirstymas 1971 m. buvo toks:
| Rajonas | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| Karlailo grafystės rajonas | 71 580 |
| Kokermuto miesto rajonas | 6 366 |
| Kesiko miesto rajonas | 5 184 |
| Meriporto miesto rajonas | 11 612 |
| Penrito miesto rajonas | 11 308 |
| Vaitheiveno municipalinis rajonas | 26 721 |
| Verkingtono municipalinis rajonas | 28 431 |
| Olstono ir Garigilio kaimo rajonas | 1 917 |
| Borderio kaimo rajonas | 29 267 |
| Kokermuto kaimo rajonas | 21 520 |
| Enerdeilio kaimo rajonas | 30 983 |
| Milomo kaimo rajonas | 14 088 |
| Penrito kaimo rajonas | 11 380 |
| Vigtono kaimo rajonas | 21 830 |
1974 m. pagal 1972 m. Vietos valdžios aktą buvo panaikinta administracinė grafystė ir grafystės rajonas, o jų buvusi teritorija buvo sujungta su Vestmorlandu ir dalimis Lankašyro bei Jorkšyro Vakarų Raidingo į naująją Kambrijos grafystę. Iš Kamberlando teritorijos vėliau susiformavo Karlailo, Olerdeilio ir Koplando apygardos bei dalis Ideno rajono.[10]
Palikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pavadinimas ir toliau vartojamas kaip geografinis ir kultūrinis terminas, išlikęs Kamberlando dešrelėse, laive „HMS Cumberland“, bėgikų klube „Cumberland Fell Runners Club“, lengvosios atletikos klube „Cumberland Athletics Club“, įvairiose organizacijose ir įmonėse, pavyzdžiui, vietiniuose laikraščiuose „The Cumberland News“, „The West Cumberland Times and Star“ ir „Cumberland Building Society“. Jis taip pat minimas „Makbete“ kaip princui Malkolmui atiduota karalystė.
1994 m. birželį, vykstant 1990-ųjų Jungtinės Karalystės vietos valdžios reformai, Vietos valdžios komisija paskelbė rekomendacijų projektą, kuriame kaip vieną iš variantų siūlė įkurti Šiaurės Kambrijos unitarinę valdžią (taip pat įtraukiant Aplbį, istorinį Vestmorlando grafystės miestą). Ji taip pat pasiūlė, kad Kamberlandas galėtų būti atkurtas kaip nepriklausoma ceremoninė grafystė. Galutinėse rekomendacijose, paskelbtose 1994 m. spalio mėn., šių pasiūlymų nebuvo, matyt, dėl to, kad komisijai nebuvo išreikšta parama šiam pasiūlymui.
Pelkinė mandrauninkė buvo grafystės gėlė. Su grafyste ji buvo siejama nuo 1951 m., kuomet tapo Kamberlando grafystės tarybai suteikto herbo dalimi. Vėliau ji tapo Kambrijos grafystės tarybos ir Koplando rajono tarybos herbų dalimi, abiem atvejais reprezentuojanti Kamberlandą. Gėlė taip pat buvo priskirta Kambrijai 2002 m., kuomet labdaros organizacija „Plantlife“ vykdė nacionalinę Jungtinės Karalystės grafysčių gėlių kampaniją. 2012 m. vėliava, sukurta pagal buvusios Kamberlando grafystės tarybos herbą, Vėliavos institute buvo įregistruota kaip Kamberlando vėliava.
2013 m. bendruomenių ir vietos valdžios valstybės sekretorius Erikas Piklsas oficialiai pripažino, kad Anglijoje ir toliau egzistuoja 39 istorinės grafystės, įskaitant Kamberlandą.[11][12][13]
2021 m. paskelbta, kad 2023 m. balandžio mėn. Kambrijos vietinė valdžia bus reorganizuota į dvi unitarines institucijas, iš kurių viena bus pavadinta Kamberlando ir apims didžiąją istorinės grafystės dalį, išskyrus Penritą ir jo apylinkes.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Names for two controversial Cumbria councils revealed“. BBC News. 2021-11-05. Nuoroda tikrinta 2023-03-14.
- ↑ „Cymric“. Online Etymological Dictionary. Nuoroda tikrinta 2023-03-14.
- ↑ Davies, John (2007) [1990]. A History of Wales. Penguin Books. pp. 68–69.
- ↑ Barrow, G. W. S. (2006). The Kingdom of the Scots: Government, Church and Society from the Eleventh to the Fourteenth Century (2nd leid.). Edinburgh University Press. ISBN 0-7486-1803-1.
- ↑ Nicolaisen, W. F. H. Scottish Place Names. p. 131.
- ↑ „Carlisle Diocese: History and Description“. Clergy of the Church of England database. Nuoroda tikrinta 2023-03-15.
- ↑ Marr, J. E. (1910). Cambridge County Geographies: Cumberland. Cambridge University Press.
- ↑ W L Warren (1984). „The Myth of Norman Administrative Efficiency: The Prothero Lecture“. Transactions of the Royal Historical Society. Fifth Series. 34: 113–132. doi:10.2307/3679128. JSTOR 3679128. S2CID 162793914.
- ↑ 9,0 9,1 9,2 9,3 9,4 1821 m. apygardos ir jas sudarančios parapijos Youngs, Frederic A Jr. (1991). Guide to the Local Administrative Units of England, Vol.2: Northern England. London: Royal Historical Society. pp. 648–649. ISBN 0-86193-127-0.Whillier, Thomas (1825). A General Directory to all the Counties, Hundreds, Ridings, Wapentakes, Divisions, Cities, Boroughs, Liberties, Parishes, Townships, Tythings, Hamlets, Precincts, Chapelries &c. &c. in England. London: Joseph Butterworth & Son. pp. 28–31.
- ↑ Local government in England and Wales: A Guide to the New System. London: HMSO. 1974. ISBN 0-11-750847-0.
- ↑ „Eric Pickles: celebrate St George and England's traditional counties“. Department for Communities and Local Government. 2013-04-23. Nuoroda tikrinta 2023-03-24.
- ↑ Kelner, Simon (2013-04-23). „Eric Pickles's championing of traditional English counties is something we can all get behind“. The Independent. London. Nuoroda tikrinta 2023-03-24.
- ↑ Garber, Michael (2013-04-23). „Government 'formally acknowledges' the Historic Counties to Celebrate St George's Day“. Association of British Counties. Nuoroda tikrinta 2023-03-24.