Ketaminas
Ketaminas | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
Cheminė formulė | C₁₃H₁₆ClNO |
Molinė masė | |
SMILES | CNC1(CCCCC1=O)C2=CC=CC=C2Cl |
Rūgštingumas (pKa) | |
Bazingumas (pKb) | |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | |
Išvaizda | |
Lydymosi t° | |
Virimo t° | |
Lūžio rodiklis (nD) | |
Klampumas | |
Tirpumas H2O | |
Šiluminis laidumas | |
log P | |
Garavimo slėgis | |
kH | |
Kritinis santykinis drėgnumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Biotinkamumas | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
ES klasifikacija | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | |
Užsiliepsnojimo t° | |
R-frazės | |
S-frazės | |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | |
Molekulinė forma | |
Dipolio momentas | |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
ΔfH |
|
Giminingi junginiai | |
Giminingi | |
Giminingi junginiai | |
Giminingos grupės |
Ketaminas – medikamentas, tradiciškai naudojamas bendrajai anestezijai sukelti, taip pat pasižymintis analgetinėmis savybėmis.[1] Skirtingai nuo kitų anestetikų, ketaminas neslopina kvėpavimo, nesulėtėja širdies plakimas, tad pacientams nereikia ventiliatoriaus.[2] Be to, ketamino poveikis trejopas: jis veikia kaip analgetikas, hipnotikas, taip pat sukelia amneziją.[3]
1970 m. JAV maisto ir vaistų administracija leido ketaminą naudoti gydant žmones.[3] Per Vietnamo karą ketaminas buvo naudojamas mūšio lauke gydant sužeistus karius.[2] Kadangi žmonėms ketaminas turi silpną haliucinogeninį poveikį, šiais laikais šis medikamentas daugiausia naudojamas veterinarijoje.[3]
Esama žmonių, kurie ketaminą naudoja rekreacijai.[4]
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ketaminą 1962 m. susintetino Calvin Lee Stevens (naujoji medžiaga tuo metu buvo įvardijama CI–581).[1] Žmonių anestezijai sukelti ketaminas pirmąkart pasitelktas 1964 m. rugpjūčio 3 d.[1] Kaip parodė 1965 m. Guenter Corssen ir Edward F. Domino atlikti tyrimai, ketaminas slopina centrinės nervų sistemos gebėjimą reaguoti į tam tikro stiprumo sensorinius impulsus, tačiau visiškai jų neužblokuoja.[1] Būseną, kurią sukelia ketaminas, autoriai pasiūlė pavadinti disociatyvia anestezija.[1]
Paaiškėjo, kad, viena vertus, ketaminas slopina asociacinę žievę ir tokias požievines struktūras kaip gumburas, kita vertus, stimuliuoja limbinės sistemos dalis, pvz., hipokampą; be to, šis medikamentas adekvačiai blokuoja somatinio skausmo impulsų plitimą, bet visceraliniam skausmui slopinti jo poveikio nepakanka.[1]
1982 m. Londono karališkajame veterinarijos universitete su katėmis atliktas tyrimas atskleidė, kad ketaminas pasižymi analgetinėmis savybėmis: veikdamas kaip N-metil-D-aspartato (NMDA) receptorių antagonistas, selektyviai slopina posinapsinių impulsų plitimą.[1] Tai dar labiau padidino mokslininkų susidomėjimą šiuo medikamentu.[1]
Ketaminas gali būti veiksmingas gydant ilgalaikę depresiją.[4] Kaip atskleidė klinikiniai bandymai, ketaminas padėjo 70 proc. pacientų, tačiau medikamento poveikio trukmė skyrėsi: dalis tiriamųjų po 2 valandų vėl pradėjo jausti depresijos simptomus, kiti gerai jautėsi savaites.[4] Kitas bandymas parodė, jog ketaminas mintis apie savižudybę nutolino tik parai.[4]
Veikimo mechanizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ketamino veikimo mechanizmas keleriopas: šis medikamentas veikia kaip NMDA receptorių blokatorius, taip pat kaip kappa ir miu opioidinių receptorių agonistas (dėl to ketaminas gali būti pasitelkiamas kaip adjuvantas įvairios kilmės skausmui slopinti).[1] Esama ir kitų ketamino veikimo mechanizmų, susijusių su monoaminerginiais, muskarininiais, nikotininiais receptoriais.[1] Ketaminui taip pat būdingas vietinis anestezinis poveikis.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 Kasputytė, Greta; Karbonskienė, Aurika. Ketaminas pooperaciniam skausmui gydyti, Sveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2017, t. 27, Nr. 3. [1]
- ↑ 2,0 2,1 Ketamine for Depression: What to Know. WebMD. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Ketamine. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 „Giliai įkvėpkite: depresines mintis vaikys nosies purškalas“. Lrt.lt, 2019-03-11. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.