Liejimas
Liejimas – liejininkystės procesas, pagrindinė liejinių gamybos operacija, kai išlydytą metalą ar kitą medžiagą pilant į liejimo formas ar luitadėžes gaunamas norimos konfigūracijos liejinys.
Technologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daugiausia liejama iš gero liejamumo, kurį dažniausiai lemia metalo cheminė sudėtis ir lydymosi temperatūra, metalų. Liejant iš pradžių parengiamas liejinio brėžinys, paskui pagaminami (ar parenkami) mediniai, metaliniai, plastikiniai, išlydomieji ar išgaruojantieji liejinio modeliai liejinio konfigūracijos tuštumai sudaryti, vienkartiniai iš smėlio ir rišiklio ar metaliniai gurgučiai vidinėms liejinio tuštumoms, išorinėms įduboms ir skylėms sudaryti, ir liejimo formos. Į jas pilstymo kaušais pro specialius kanalus (liečių sistemą) pilamas išlydytas metalas, kuriam sukietėjus gaunamas liejinys. Susidariusios dujos iš formos ertmės išeina pro specialų ortakį.
Liejant masiškai ar serijiniu būdu naudojami liejimo automatai, veikiantys automatiškai pagal tam tikrą programą.
Liejimo būdai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Naudojama daugiau kaip 50 liejimo būdų. Liejama į vienkartines formavimo mišinių, kevalines, pagamintas iš kaitrai atsparaus smėlio ir rišiklio mišinio, arba daugkartines metalines formas – kokiles.
Pagal liejimo formų pripildymą skiriami liejimo būdai:
- gravitacinis liejimas, kai metalas teka savaime,
- vakuuminis liejimas, kai metalas į formas įsiurbiamas sukūrus vakuumą,
- iščentrinis liejimas, kai metalas pilstomas į sukamas formas,
- liejimas slegiant, kai metalas specialiais kanalais į presavimo formas subėga slegiamas stūmoklio,
- tolydusis liejimas, kai metalas tolydžio pilamas į kristalizatorių – dvisienį aušinamą įrenginį – lataką tarp valcavimo velenų ar juostos, ir sukietėjęs trauktuvais ištraukiamas gatavas liejinys.
Gravitaciniu būdu formavimo mišinių formose gauti liejiniai naudojami beveik visose pramonės šakose. Vakuuminiu būdu liejami plonasieniai (įvorės, įdėklai), geros kokybės fasoniniai liejiniai, iščentriniu būdu – tuščiavidurės detalės (vamzdžiai, žiedai); slegiant liejamos smulkios mašinų ir prietaisų spalvotųjų metalų detalės, tolydžiuoju – tankesni, vienodesnės chemijos sudėties ir savybių liejiniai (vamzdžiai, profiliniai metalo gaminiai, pav., geležinkelio bėgiai). [1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Liejimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 131 psl.