Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                
Pereiti prie turinio

Max Euwe

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Max Euwe
Pilnas vardasMachgielis Euwe
ŠalisNyderlandų vėliava Nyderlandai
Gimė1901 m. gegužės 20 d.
Amsterdamas
Mirė1981 m. lapkričio 26 d. (80 metų)
Amsterdamas
TitulasDidmeistris
Pasaulio čempionas1935–1937
Aukščiausias reitingas= 2530 (1974 m. gegužė)

Maksgilis (arba Maksas) Euvė (kitaip Eivė, ol. Machgielis (Max) Euwe, 1901 m. gegužės 20 d. Amsterdame − 1981 m. lapkričio 26 d.) − Olandijos šachmatininkas, tarptautinis didmeistris, buvo penktuoju šachmatų pasaulio čempionu 1935−1937 m. Euvė 1970−1978 m. buvo Pasaulio šachmatų federacijos FIDE prezidentu.

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvieji metai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Euvė gimė Amsterdame, jis buvo antrasis vaikas šešių vaikų šeimoje. Turėjo tris brolius ir dvi seseris. Makso Euvės tėvai buvo Elizabet ir Kornelijus Euvės. Kornelijus buvo muzikos mokytojas ir su žmona, kuri labai mėgo šį žaidimą, dažnai žaisdavo šachmatais. Kai Maksui buvo penkeri metai, tėvai išmokė jį žaisti šachmatais. Netrukus Maksas pradėjo prieš tėvus laimėti. Mokykloje jam puikiai sekėsi matematika. 1911 m., kai jam buvo 10 metų, jis pirmą kartą dalyvavo vienos dienos kalėdiniame šachmatų turnyre, kur laimėjo visas partijas.[1]

Studijavo Amsterdamo universitete matematiką, baigęs studijas toliau jas tęsė doktorantūroje ir 1926 m. apsigynė matematikos mokslų daktaro disertaciją.[2] Vėliau mokė matematikos Roterdame, dar vėliau − mergaičių licėjuje Amsterdame, kur dėstė matematiką nuo 1926 m. iki 1940 m.

Karjeros pradžia

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Euvė laimėjo 12-ka Olandijos čempionatų: visus tarp 1921 m. ir 1952 m., kuriuose jis dalyvavo ir 1955 m. Kiti laimėtojai buvo Salo Landau 1936 m., kai Euvė nedalyvavo, ir Jan Hei Donner 1954 m.[3]. 1928 m. per 2-ąją šachmatų olimpiadą Hagoje, laimėjęs individualų turnyrą (12 iš 15), jis tapo pasaulio šachmatų mėgėjų čempionu .[4] Euvė vedė jaunas ir dėl darbo mokykloje šachmatų varžybose galėjo dalyvauti tik per atostogas, todėl jo galimybės žaisti aukšto lygio tarptautiniuose turnyruose buvo ribotos. Tarpukario metais, kai pavykdavo rasti laiko, jis neblogai pasirodė kelete turnyrų ir mačų.[5] [6] R. Fainas taip komentuoja tą laikotarpį: „Euvės tarptautinis pripažinimas atėjo, kai jis nedideliu skirtumu pralaimėjo mačus“ to meto geriausiems pasaulio šachmatininkams: 1926 m. A. Aliochinui (4½ : 5½.),[7] 1931 m. Ch. R. Kapablankai (4 : 6)[8], tačiau 1932 m. laimėjo prieš Špilmaną (3 : 1) ir tais pat metais sužaidė mačą lygiosiomis su S. Floru (8 :8).[9] Euvės žaidimo lygis kilo, todėl apie 1932 m. jis ir S. Floras buvo vertinami, kaip rimčiausi A. Aliochino varžovai dėl pasaulio čempiono titulo.[10] 1934 m. Ciuricho turnyre Euvė užėmė antrąją vietą. Jį aplenkė tik pasaulio čempionas A. Aliochinas, kurį, tarpusavio partijoje, Euvė nugalėjo.[11] Iki tol, A. Aliochinas 1927–1935 m. laikotarpiu dalyvaudamas turnyruose buvo pralaimėjęs tik 6 partijas.

Pasaulio čempionas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio čempionu tapo 1935 m. gruodžio 15 d., pasibaigus 30 partijų mačui, kuris vyko Amsterdame ir trylikoje aplinkinių miestų ir tęsėsi 80 dienų. Euvė nugalėjo mače A. Aliochiną 15½–14½ ir tapo penktuoju pasaulio čempionu. Mačo pradžioje Aliochinas pirmavo dviem taškais, tačiau nuo 13 partijos Euvė laimėjo du kartus daugiau partijų už Aliochiną.[12] Pasaulio čempiono titulas davė didelį impulsą šachmatų vystymuisi Olandijoje. Šis pasaulio čempionato mačas buvo pirmasis, kuriame buvo leista dalyvauti padėjėjams, kurie padėdavo analizuoti atidėtąsias partijas.

Euvės sėkmė buvo vertinama, kaip netikėtumas – jis pats manė, kad nugalėti A. Aliochiną vargu ar pavyks – kai kas siejo tai su Aliochino silpnybe alkoholiui. Bet buvę pasaulio čempionai Vasilijus Smyslovas, Borisas Spaskis, Anatolijus Karpovas ir Garis Kasparovas analizuodami mačą priėjo išvadą, kad Euvė nusipelnė pergalės ir kad žaidimo lygis atitiko pasaulio čempionato lygį. [13] Taip pat, buvęs pasaulio čempionas Vladimiras Kramnikas yra pasakęs, kad Euvė pasaulio čempionatą laimėjo pelnytai ir, kad Aliochino alkoholio vartomas iki mačo, ar mačo metu, rezultatui neturėjo įtakos.[14]

Tapęs pasaulio čempionu, naudodamasis savo, kaip pasaulio čempiono teise, padarė svarbų sprendimą: perdavė FIDE teisę organizuoti tolimesnius pasaulio šachmatų čempionatus: atrinkti pretendentą ir pravesti mačą tarp pretendento ir pasaulio čempiono. Taip pat pateikė pasaulio čempionato nuostatų projektą, kuriame buvo numatyta, kad ateityje FIDE rengia mačus dėl pasaulio čempiono vardo kas ketverius metus. Projektas turėjo įsigalioti po mačo revanšo su Aliochinu ir sekantis čempionatą FIDE turėjo pravesti 1940 m. Projektas sukėlė daug karštų diskusijų, bet pati idėja, kad FIDE rengia pasaulio čempionato mačus liko įtvirtinta.[5]

Euvės puikūs pasirodymai stambiuose turnyruose Notingeme 1936 m.[15] ir Amsterdame 1936 m.[16] rodo, kad jis vertas čempiono vardo, net jei jis ir nepirmaudavo tiek, kiek ankstesnieji čempionai. R. Fainas rašė „Likus dvejiems metams iki atsakomojo mačo, Euvės pajėgumas išaugo. Tačiau jis niekada nesipuikavo persvara prieš varžovus, kaip tai kartais darydavo jo pirmtakai“.[10]

Euvė neteko titulo po 1937 m. pasaulio čempionato atsakomojo mačo su A. Aliochinu. Mačą didele persvara 15½–9½ laimėjo A. Aliochinas, kuris rimtai ruošėsi atsakomajam mačui: net atsisakė alkoholio vartojimo. Jis tuo metu buvo atgavęs sportinę formą, kurią demonstruodavo 1927–1935 m. Mačas pradžioje vyko įtemptai, bet artėjant mačo pabaigai Euvė palūžo pralaimėdamas keturias iš penkių paskutiniųjų partijų.[17] [18] R. Fainas, kuris buvo Euvės padėjėju mače, šitokį lūžį siejo su didele įtampa Euvės nervų sistemoje.[10]

Du mačai su A. Aliochinu buvo viršūnė Euvės karjeroje. Viso tarpusavyje jie sužaidė 86 partijas, kurių rezultatai +28 −20 =38 Aliochino naudai. Dauguma A. Aliochino laimėtų partijų buvo Euvės karjeros pradžioje, kai Aliochinas, būdamas 9 metais vyresnis turėjo daugiau patyrimo. Be to, rezultatui įtakos turėjo ir 10 paskutiniame mače pralaimėtų partijų.

Po pasaulio čempiono titulo praradimo

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Euvė surinkęs tiek pat taškų, kaip S. Reševskis ir A. Aliochinas užėmė 4 tąją vietą 1938 m. Olandijoje vykusiame AVRO turnyre,[19] kuriame žaidė 8 to meto geriausieji pasaulio šachmatininkai. Euvė ženkliai prisidėjo organizuojant šį turnyrą. Maksas Euvė 1939.12.24–1940.01.15 Olandijoje žaidė 14 partijų mačą su Pauliu Keresu. Nors po 4 partijų M. Euvė pirmavo dviem taškais, tačiau toliau žaidė nesėkmingai ir pralaimėjo mačą - 6½–7½.[20]

Po A. Aliochino mirties 1946 m. Euvė turėjo moralinę teisę pretenduoti į atsilaisvinusią vietą dalinai remiantis ir jo užimta antrąja vieta (po Botvinniko) Groningeno turnyre 1946 m.[21] Bet, kai 1948 m. buvo organizuotas penkių žaidėjų mačas-turnyras naujo čempiono išaiškinimui, Euvė sutiko jame dalyvauti. Tačiau jo laikai jau buvo praėję, nes būdamas 47 metų jis buvo žymiai vyresnis už varžovus ir turnyre liko paskutinis.[22] Paskutinį kartą kandidatų turnyre Ciuriche dalyvavo 1953 m., kuriame užėmė priešpaskutinę vietą.[23]

Už Nyderlandų rinktinę, prie pirmos lentos, M. Euwe žaidė septyniose šachmatų olimpiadose nuo 1927 m. iki 1962 m. Jo rezultatai buvo: 1927 m. Londone 10½ iš 15, 1937 m. Stokholme 9½ iš 13 (III vieta), 1950 m. Dubrovnike 8 iš12, 1954 m. Amsterdame 7½ iš 13, 1958 m. Miunchene 8½ iš 11 (II vieta), 1960 m. Leipcige 6½ iš 16 ir paskutinį kartą 1962 m. Varnoje 4 iš 7. Iš viso žaisdamas olimpiadose prie pirmos lentos surinko 54½ iš 87 arba 62,6 % galimų taškų.[24]

Per savo karjerą Euvė laimėjo 102 pirmos vietos prizų. Nors ne visi jie buvo gauti stambiuose turnyruose, bet skaičius įspūdingas, turint galvoje, kad Euvė niekada nebuvo tikras profesionalus žaidėjas. Pabaigęs šachmatininko karjerą, Euvė susidomėjo elektroniniu duomenų apdorojimu ir 1954 m. pradėjo dirbti moksliniu konsultantu olandiškajame amerikiečių firmos „Remington Rand“ filiale, kuris specializavosi skaičiavimo technikos panaudojimu valdymo srityje, ir vėliau vyko į JAV studijuoti kompiuterių technologiją. Ten jis sužaidė du neoficialius susitikimus su jaunuoju Bobiu Fišeriu,[25] iš kurių vieną laimėjo, antrą baigė lygiosiomis. 1959 m. buvo paskirtas duomenų automatizuoto apdorojimo mokomojo centro direktoriumi. Nuo 1961 m. iki 1963 m. vadovavo Euratomo sudarytam komitetui, kuris turėjo nagrinėti galimybę žaisti šachmatais kompiuteriu, naudojančiu specialią programą.[26] Po to, 1964 m. buvo pakviestas į Roterdamo universitetą vadovauti informacijos automatinio apdorojimo katedrai. Po to pakviestas į Tilburgo universitetą, kur būdamas profesoriumi 1971 m. išėjo į pensiją.

FIDE prezidentas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1970 m. iki 1978 m. jis buvo FIDE prezidentu. Būdamas prezidentu Euvė paprastai teikė prioritetą moralinei teisei prieš politinį tikslingumą. Dėl to jam tekdavo ypač konfliktuoti su Sovietų šachmatų federacija, kuri manė, kad turi teisę dominuoti, nes įneša labai didelį indėlį į FIDE biudžetą ir jų žaidėjai dominuoja pasaulio reitinguose. Konfliktai kilo šiais klausimais:

  • Dėl Roberto Fišerio dalyvavimo 1972 m. pasaulio čempionate. Euve manė, kad šachmatų žaidimo reputacijos padidinimui visuomenėje būtų sveika, jei [Fišeris turėtų galimybę kovoti dėl pasaulio čempiono titulo kaip galima greičiau ir lanksčiai interpretavo čempionato taisykles, kas leido Fišeriui dalyvauti 1971 m. kandidatų į pretendentus turnyre.
  • Dėl Genadijaus Sosonko pasitraukimo iš Sovietų Sąjungos. Sovietų šachmatų federacija reikalavo neleisti jam dalyvauti šachmatų varžybose, rodyti jį per televiziją, nes tai būtų įrodymas apie jo pasitraukimą iš Sovietų Sąjungos. Euvė atsisakė tai daryti, dėl to Olandijoje Wijk aan Zee vykusiame turnyre nežaidė sovietų žaidėjai.
  • 1976 m. pasaulio čempionato dalyvis V. Korčnojus paprašė politinio prieglobsčio Olandijoje. Prieš tai vykusiame pokalbyje Euvė pasakė Korčnojui: „…be abejo jums lieka visos jūsų teisės …“. Euvė pasipriešino Sovietų pastangoms neleisti Korčnojui 1978 m. žaisti mačo su A. Karpovu.

Tačiau Euvei keletą konfliktų teko ir pralaimėti: 1973 m. jis nusileido sovietų reikalavimui, kad du stipriausi ne sovietiniai pretendentai B. Larsenas ir R. Hiubneris žaistų Leningrado tarpzoniniame turnyre, o ne silpnesniame pagal sudėtį Petrópolio turnyre. Taip B. Larsenas ir R. Hiubneris buvo eliminuoti iš tolimesnės kovos dėl pasaulio čempiono vardo, nes Leningrado tarpzoniniame turnyre pirmąsias dvi vietas laimėjo V. Korčnojus ir A. Karpovas. Kai kurie komentatoriai abejojo, ar Euvė padarė viską ką galėjo, kad sutrukdytų 1975 m. atimti iš R. Fišerio pasaulio čempiono vardą. Nežiūrint laikotarpio sudėtingumo, dauguma Euvės, kaip FIDE prezidento, veiklą vertina palankiai:

  • S. Floras: „Jeigu Euvė ir kai kada darė klaidų, tai atsitikdavo dėl to, kad jis kaip žmogus buvo labai geranoriškas ir sukalbamas, todėl kai įvykdavo nesutarimų, jis stengdavosi konfliktą paversti „lygiosiomis“, padaryti taip, kad visiems būtų gerai.[5]
  • B. Spaskis: „Jis jokiu būdu neturėjo diskvalifikuoti R. Fišerio ir turėjo būti truputi griežtesnis su sovietais … nes kitaip iš jų gaunate problemų krūvą. Be abejo, Euvė buvo tinkamas asmuo šioms pareigoms“.
  • A. Karpovas manė, kad Euvė buvo labai geras FIDE prezidentas, nors jis padarė vieną labai rimtą klaidą, kai skubiai priėmė į FIDE per daug mažų trečiojo pasaulio šalių. „ bet tiek jis, tiek aš negalėjome numatyti prie ko tas nuves…. Tai nuvedė ne tik prie didmeistrio vardo infliacijos, bet taip pat prie vadovavimo pasaulio šachmatams krizės“ – sakė A. Karpovas.
  • G. Kasparovas: “… gaila, kad jis negalėjo numatyti pavojų išplaukiančių iš FIDE, kurioje praktiškai dominavo sovietai.
  • J. Averbachas, buvęs sovietų šachmatų oficialus atstovas ir kartu didmeistris: „… jis visada stengėsi suprasti oponuojančią pusę…. tai ryškiai skyrėsi nuo sovietų delegacijos vadovų elgesio… Euvė, be jokių abejonių, geriausias iš iki šiol buvusių FIDE prezidentų“.[27]

M. Euvė mirė nuo širdies smūgio 1981 m. lapkričio 26 d. Amsterdame, būdamas 80 metų.[28] Buvo gerbiamas šachmatų pasaulyje dėl indėlio į šachmatų populiarinimą, nes būdamas FIDE prezidentu plačiai keliavo ir į FIDE pritraukė daug naujų narių: jo kadencijos pabaigoje FIDE narėmis buvo jau 106 valstybės. Euvės prezidentavimo metu Elo koeficientų sistema buvo primta, kaip pagrindinė FIDE kvalifikacinė sistema.

Euvės šachmatai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidimo stilius pozicinis, paremtas logika planingas žaidimas, geras debiutų teorijos žinojimas – tai Euvės žaidimo kertiniai akmenys. Išimtis – jo du mačai dėl pasaulio čempiono vardo su A. Aliochinu, kur iš abiejų pusių buvo demonstruojamas aštrus taktinis žaidimas. H. Kmochas tai aiškino taip: „Euvė drasiai pasirinkdavo kai kuriuos ypatingai sudėtingus variantus, jei jis galvodavo, kad logika jo pusėje; be to jis ypatingai gerai apskaičiuodavo variantus. Iš kitos pusės jam dažnai nepakakdavo atkaklumo ginant blogesnes pozicijas“. A. Aliochinas manė, kad Euvei, kaip pasaulio čempionui, trūksta originalumo ir kietumo. Didmeistris Genadijus Sosonko mano, kad Euvei trukdė jo kuklumas, nors pats Euvė gerai žinojo kiek jis stipresnis už „eilinius“ didmeistrius.[27]

Vladimiras Kramnikas taip pat sako, kad Euvė dar iki M. Botvinniko parodė teorinio pasiruošimo varžyboms svarbą, ir Euvė paprastai būdavo geroje fizinėje būklėje, nes žavėjosi sportu[17] [29].

Euvės šachmatų knygos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Euvė parašė visais šachmatų žaidimo aspektais virš 70 knygų – daugiau negu bet kuris kitas pasaulio čempionas. Geriausiai žinomos: „Kelias į šachmatų meistriškumą“; „Vertinimas ir planavimas šachmatuose“; „Strategija ir taktika šachmatuose“; „Šachmatų debiutų teorija“; „Vidurio žaidimas“; „Pabaigos“; „Fišeris, pasaulio čempionas!“, kuri buvo parašyta 1972 m. bet anglų kalba išleista tik 2002 m.[30]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Machgielis Euvė“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-21. Nuoroda tikrinta 2017 m. rugpjūčio 4 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  2. ↑ „Machgielio Euvės disertacija“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2008-03-03. Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 9 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  3. ↑ „Olandijos šachmatų čempionai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2014-02-02. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 20 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  4. ↑ „2-oji šachmatų olimpiada: Haga 1928. Turnyrų apžvalga“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 10 d..
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 Муннинггофф А. Макс Эйве. Москва: Физкултура и спорт, 1979. П. 247.
  6. ↑ Münninghoff, A. (2001). Max Euwe: The Biography. New in Chess. ISBN 978-1-58863-002-5.Review and summary at McKim, D.K. (2006). „Max Euwe: The Biography“ and „BCM Chess Book Reviews: July 2001“. British Chess Magazine. July 2001.
  7. ↑ „1926 m. Aliochino - Euvės treniruočių mačas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 10 d..
  8. ↑ „1931 m. Kapablankos - Euvės mačas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 10 d..
  9. ↑ „12-ka Euvės mačų“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2018-11-14. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 20 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  10. ↑ 10,0 10,1 10,2 Fine, R. (1952). The World’s Great Chess Games. André Deutsch (now as paperback from Dover). ISBN 0-679-13046-2.
  11. ↑ „1934 m. Ciuricho šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 10 d..
  12. ↑ „Aliochinas prieš Euvę (1935 m. mačas)“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 9 d..
  13. ↑ „Gennadi Sosonko. „Prisimenant Maksą Euvę. Pirmoji dalis. (The Chess Cafe 2001 m.)“ (PDF) (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2004-07-27. Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 9 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  14. ↑ „Vladimir Barsky (/2005.05.15). V. Kramniko interviu: nuo Šteinico ikiKasparovo“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2006-09-04. Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 9 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  15. ↑ „1936 m. Notingamo šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 9 d..
  16. ↑ „1936 m. Amsterdamo šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 9 d..
  17. ↑ 17,0 17,1 Kramnik, V. (2005). „Kramnik Interview: From Steinitz to Kasparov“. Vladimir Kramnik. http://www.kramnik.com/eng/interviews/getinterview.aspx?id=61 Archyvuota kopija 2008-05-12 iš Wayback Machine projekto..
  18. ↑ „Euvė prieš Aliochiną (1937 m. mačas)“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 9 d..
  19. ↑ „1938 m. AVRO turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 9 d..
  20. ↑ „1939/40 m. Euvės Kereso mačas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 9 d..
  21. ↑ „Groningeno turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 9 d..
  22. ↑ „1948 m. FIDE pasaulio čempionato turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 9 d..
  23. ↑ „Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1953 m. Ciuricho Kandidatų turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-07-01. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 20 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  24. ↑ „Makso Euvės rezultatai šachmatų olimpiadose“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 9 d..
  25. ↑ Denker, A. and Parr, L. (1995). The Bobby Fischer I Knew and Other Stories. San Francisco: Hypermodern. ISBN 0-923891-43-9.
  26. ↑ „Maksas Euvė“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 9 d..
  27. ↑ 27,0 27,1 Gennadi Sosonko (2001). „Remembering Max Euwe Part 1“ (PDF). The Chess Cafe. http://www.chesscafe.com/text/skittles167.pdf.
  28. ↑ „Maksas Euvė, pasaulio eksčempionas, buvęs pasaulio šachmatų federacijos prezidentas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 9 d..
  29. ↑ „Euvė prieš Aliochiną (1937 m. mačas)“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 9 d..
  30. ↑ „Makso Euvės šachmatų knygos“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-07-20. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 20 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sporto pozicijos
Prieš tai:
Aleksandras Aliochinas 		Pasaulio šachmatų čempionas
1935–1937 		Po to:
Aleksandras Aliochinas


Vikiteka: Max Euwe – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Ž • A • R
Pasaulio šachmatų čempionai
Neoficialūs čempionai (iki 1886 m.)
Oficialūs čempionai (po 1886 m.)
Padalintas titulas
Klasikiniai
FIDE
Oficialūs čempionai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Max_Euwe&oldid=7197631"