Petras Ruseckas
Petras Ruseckas | |
---|---|
Gimė | 1883 m. liepos 20 d. Baubliškių vienkiemis, Panemunėlio valsčius |
Mirė | 1945 m. gruodžio 8 d. (62 metai) Prostornensko lageris, Džezkazgano sritis, Kazachstanas |
Steigiamojo Seimo atstovas | |
Veikla | knygnešys, spaudos darbuotojas, rašytojas, visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės kovų dalyvis |
Partija | Lietuvos valstiečių sąjunga |
Petras Ruseckas (1883 m. liepos 20 d. Baubliškių vienkiemyje, Panemunėlio valsčius, Rokiškio apskritis – 1945 m. gruodžio 8 d. Prostornensko lageryje, Džezkazgano sritis, Kazachstanas) – Lietuvos knygnešys, visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės kovų dalyvis.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1896 m. su tėvais apsigyveno Maladečine, 1897 m. persikėlė į Rygą. 1898–1901 m. jūrininkas Odesoje. Gabeno draudžiamą spaudą, dalyvavo lietuvių „Rūtos“ draugijos veikloje. 1904 m. pašauktas į kariuomenę, 1905 m. dezertyravo ir slapstėsi. 1905 m. revoliucijos ir Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis.
Drauge su E. Galvanausku ir J. Gabriu įsteigė Lietuvos valstiečių sąjungą, rengė jos įstatus.[1] 1906 m. sausio 5 d. suimtas netoli Kauno, pusę metų kalintas Kalvarijos kalėjime. 1908 m. bandė stoti į Peterburgo universitetą, bet vėl areštuotas, 1908–1911 m. kalintas Peterburgo ir Naugardo kalėjimuose. 1911 m. Vilniuje dirbo laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ redakcijoje.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pašauktas į kariuomenę. 1915 m. liepos 1 d. pateko į vokiečių nelaisvę. Joje buvo iki 1918 m. spalio 2 d. 1918 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą ir tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu, Krašto apsaugos ministerijoje suorganizavo literatūros skyrių, jo viršininkas.
1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai.[2]
1922 m. pabaigoje grįžo į kariuomenę. 1922 m. vienas iš Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų. 1922–1925 m. žurnalo „Karys“ redaktorius. 1925 m. išėjo į atsargą. 1933 m. Kauno miesto savivaldybės socialinės apsaugos skyriaus vedėjas ir miesto tarybos narys. Dalyvavo įvairių organizacijų veikloje. 1940 m. gegužę apsigyveno Vilniuje.
1941–1944 m. dirbo antikvariato knygyne. 1944 m. gruodžio 14 d. NKVD areštuotas, 1945 m. balandžio 18 d. nuteistas kalėti dešimčiai metų, bet gruodžio 8 d. mirė Džezkazgano srities Prostornensko lageryje.[3]
Periodinėje spaudoje pradėjo bendradarbiauti 1903 m. Bendradarbiavo leidiniuose „Mūsų žinynas“, „Lietuvos ūkininkas“, „Jaunimas“, „Vilniaus žinios“, „Viltis“, „Kardas“. Rašė lietuvių ir lenkų kalba.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Prisikels, apysaka, 1907 m.
- 10 metų spaudos paminėjimas, su K. Griniumi, 1914 m.
- Į laisvę, 1919 m.
- Žemaitė, 1922 m.
- Knygnešys, parengė ir suredagavo, 2 t., 1926–1928 m., 1938 m.
- Pasaulio lietuviai, 1935 m.
- Baudžiava, 1936 m.
- Savanorių žygiai, 2 t., 1937 m.
- Lietuva Didžiajame kare, 1939 m.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 434 psl.
- ↑ Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
- ↑ Knygnešių paminklai
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ruseckas Petras. Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais. – Klaipėda, 1924. – p. 50.
- Ruseckas Petras. Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – t. 26, p. 140.
- Stakeliūnaitė D., Ruseckas Petras. Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis. – Vilnius, 2006. – p. 323–327.