Pigmalionas
Pigmalionas – graikų mitologijos personažas, Kipro valdovas.[1] Ovidijaus „Metamorfozėse“ aprašytas kaip jaunas skulptorius, įsimylėjęs savo sukurtą statulą. Pigmalionas buvęs nerangus ir išstypęs, tad nejaukiai jausdavęsis greta moterų. Kadangi buvo itin nekalbus ir nervingas, galiausiai išvis liovėsi ieškoti merginų draugijos.
Jautęsis vienišas, tad vieną dieną ėmėsi naujo darbo: didelius dramblio kaulo gabalus kalė, raižė, šlifavo, kol sukūrė merginą, kuri buvusi gražesnė už bet kurios šalies gražuolę. Pigmalionas pamilo savo sukurtą merginą, nešė jai gėlių, dovanojo žiedų, puošė papuošalais tarsi tikrą moterį.
Vykstant Afroditės šventei, Pigmalionas nešė jai auką. Jis sukalbėjo maldą, kurią Afroditė išklausė – Pigmaliono skulptūrą pavertė jūrų nimfa Galatėja.[1]
Galatėja pagimdė Pigmalionui du vaikus – Matarmę ir Pafą.[2] Dukters Pafos vardas – miesto pietiniame Kipre, garsėjusio kaip Afroditės kulto centras, eponimas.[3][1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Mitologijos enciklopedija, I tomas. V., 1997. ISBN 5-415-00507-2, p. 264.
- ↑ Robert Graves. Greek Myths: Vol. 1.[1]
- ↑ Pygmalion. Britannica Online Encyclopaedia. Nuoroda tikrinta 2020-11-14.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
