Povonzkų kapinės
Povonzkų kapinės (lenk. Cmentarz Powązkowski) – seniausios ir svarbiausios Varšuvos kapinės Varšuvos senamiesčio Volios (Wola) rajone, tarp Spokojna, Okopowa, Powązkowska, Smętna, Wawrzyszewska, Ostroroga ir Tatarska gatvių. Užima 43 ha, vienu mažiau, negu Vatikanas.
Nuo 2014 m. priskiriamas prie Lenkijos istorijos paminklų.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurtos 1790 m. seniūno Merkelio Korvino Šymanovskio dovanotame 2,6 ha sklype. Pašventintos 1792 m. gegužės 20 d. Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas ir jo brolis Michalas Poniatovskis davė lėšų, kad kapinėse būtų pastatyta bažnyčia. Pagal architekto Dominiko Merlinio projektą ji baigta 1793 m.
Kapinės buvo uždaromos 19 kartų, paskutinį – 1971 m. Antrojo pasaulinio karo metais jos nukentėjo – iki šiol didelė dalis antkapių prie Apkasų (Okopowa) gatvės liko sudaužyti. Karo metais Armija Krajova kapinėse laikė ginklus, amuniciją, per kapines ėjo kelias į Varšuvos getą.
Kapinėse palaidota daugiau kaip 2,5 mln. garsių ir nusipelniusių Lenkijai žmonių, nuo Tado Kosciuškos iki 1944 m. Varšuvos sukilimų dalyvių iki mokslininkų, menininkų, bažnyčios, politikos, valstybės ir visuomenės veikėjų. Mauzoliejuje palaidotos koncentracijos stovyklų aukos. Vienos iš kapinių, kur karstai buvo laidojami katakombose.
Pastabos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Senųjų Povonzkų nereikia painioti su Komunalinėmis Povonzkų kapinėmis, kuriose taip pat palaidota nemažai nusipelniusių žmonių.
- Laidojama tik leidus Varšuvos metropolito kurijai.
- Kapines prižiūri Visuomeninis senųjų Povonzkų statinių priežiūros komitetas.
Kapinėse palaidoti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Janas Albertrandis (1731–1808) – istorikas
- Ježis Andžejevskis (1909–1983) – rašytojas, publicistas
- Francišekas Arminskis (1789–1848) – astronomas, Varšuvos observatorijos direktorius
- Tadeušas Bairdas (1928–1981) – kompozitorius
- Aleksandras Bardinis (1913–1995) – lenkų kino ir teatro aktorius bei režisierius.
- Elžbieta Barščevska (1913–1987) – aktorė
- Hanka Bielicka (1915–2006) – aktorė ir kabareto šokėja
- Antonis Blankas (1785–1844) – dailininkas
- Janas Blochas (1836–1902) – finansistas, ekonomistas, filantropas
- Eugenia Bocquel (1799–1850) – prancūzų rašytoja
- Edvardas Romualdas Boguslavskis (1848–1917) – istorikas
- Stanislavas Boguslavskis (1804–1870) – komediografas
- Vojcechas Boguslavskis (1757–1829) – aktorius, dramaturgas, „lenkų scenos tėvas“
- Karolis Bohdanovičius (1864–1947) – geografas
- Janas Bulhakas (1876–1950) – fotografas, Vilniaus albumo autorius
- Bronislavas Chlebovskis (1846–1918) – literatūros istorikas
- Janas Cybis (1897–1972) – dailininkas, pedagogas
- Marija Dombrovska (1889–1965) – rašytoja
- Ignas Dobžinskis (1807–1867) – kompozitorius
- Tadeušas Dolenga (1898–1939) – rašytojas
- Piotras Dževieckis (1865–1943) – Varšuvos prezidentas
- Edmundas Fetingas (1927–2001) – aktorius, dainininkas (Keturi tankistai ir šuo)
- Francišekas Fuchsas (1798–1885), praminininkas (Czekoladki Fuchsa)
- Vojciechas Gersonas (1831–1901) – dailininkas
- Juzefas Goslavskis (1908-1963) - skulptorius, medalių autorius
- Vladislavas Grabskis (1874–1938) – politikas, ekonomistas, istorikas, pinigų reformos autorius
- Eva Grodecka (1904–1973) – harcerų judėjimo pradininkė
- Stanisław Gruszczyński (1891-1959) - dainininkas, kino filmų aktorius
- Rafalas Hadzievičius (1803–1886) – dailininkas, Dailiųjų menų mokyklos profesorius
- Konstantinas Hegelis (1799–1876) – skulptorius, Dailiųjų menų mokyklos profesorius, daugelio Povonzkų kapinių antkapių autorius
- Zbignevas Herbertas (1924–1998) – rašytojas
- Zygmuntas Hiubneris (1930–1989) – režisierius, aktorius, pedagogas
- Vladislavas Jablonskis (1872–1952) – Varšuvos prezidentas
- Tadeušas Jančaras (1926–1997) – aktorius
- Jakubas Karpinskis (1940–2003) – sociologas, istorikas
- Zbignevas Karpinskis (1906–1983) – architektas
- Stanislovas Kerbedis (1810–1899) – inžinierius, tiltų statytojas
- Kšyštofas Kieslovskis (1941–1996) – kino režisierius
- Andžejus Kijovskis (1928–1985) – rašytojas
- Janas Augustas Kisielevskis (1876–1918) – dramaturgas
- Stefanas Kisielevskis (1911–1991) – prozaikas, publicistas, kompozitorius
- Vaclavas Kisielevskis (1943–1986) – Stefano sūnus, pianistas
- Zigmuntas Kisielevskis (1882–1942) – Stefano tėvas, rašytojas
- Hugo Kolontajus (1750–1812) – politikas, filosofas
- Kšyštofas Komeda (1931–1969) – džiazo kompozitorius
- Stanislovas Konarskis (1700–1773) – rašytojas, pedagogas, Collegium Nobilium steigėjas
- Adamas Amilkaras Kosinskis (1814–1893) – heraldikas
- Juzefas Kosinskis (1753–1821) – dailininkas
- Francišekas Kostrževskis (1826–1911) – dailininkas, iliustratorius, karikatūristas
- Marija Kovnacka (1894–1982) – rašytoja
- Janas Juzefas Lipskis (1926–1991) – literatūros istorikas, politinis veikėjas
- Stanislovas Liubomirskis (1704–1793) – Kijevo vaivada
- Antonis Malčevskis (1793–1826) – poetas, pirmosios romantiškos poemos „Marija“ autorius
- Francišekas Malčevskis (1754–1819) – pirmasis Lenkijos Karalystės primas
- Stanislavas Mazuras (1905–1981) – matematikas
- Stefanas Mazurkievičius (1888–1945) – matematikas
- Dominikas Merlinis (1730–1797) – architektas, Lazienkų projektuotojas
- Gvidonas Miklaševskis (1912–1999) – karikatūristas, satyrikas
- Andžejus Milošas Miłosz (1917–2002) – Česlovo Milošo brolis, Kino režisierius dokumentalistas
- Stanislovas Moniuška (1819–1872) – kompozitorius
- Joana Narutavičienė (1868-1948) – mokytoja, Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Stanislovo Narutavičiaus žmona
- Česlavas Nemanas (1939–2004) – muzikas
- Janas Novakas (1914–2005) – politikas, publicistas, rašytojas, „Radio Wolna Europa“ direktorius
- Pranciškus Novodvorskis (1859-1924) - advokatas, politikas, publicistas, Lenkijos aukščiausiojo teismo teisėjas
- Antonis Edwardas Odiniecas (1804–1885) – poetas, Adomo Mickevičiaus bičiulis
- Mykolas Kazimieras Oginskis (1730–1800) – magnatas, Lietuvos Didysis etmonas, Lietuvos vaivada
- Kazimiežas Opalinskis (1890–1979) – aktorius
- Agnieška Osiecka (1936–1997) – poetė, dainų tekstų autorė
- Ludwikas Osinskis (1775–1838) – literatas, Varšuvos universiteto profesorius
- Salomėja Palinska (1835–1873) – Vilniaus ir Varšuvos teatrų aktorė
- Janas Parandovskis (1895–1978) – rašytojas, vertėjas
- Bronislavas Pavlikas (1926–2002) – aktorius
- Marekas Perepečko (1942–2005) – aktorius
- Aleksandra Piłsudska (1882–1963) - antroji Juzefo Pilsudskio žmona
- Michalas Poniatovskis (1736–1794) – Lenkijos primas
- Eugenijus Priviezencevas (1946–2005) – teatro ir kino aktorius, režisierius
- Boleslavas Prusas (1847–1912) – rašytojas
- Kazimiežas Pužakas (1883–1950) – Lenkijos socialistų partijos veikėjas
- Marianas Rejevskis (1905–1980) – matematikas, kriptologas (Enigma)
- Vladislavas Reymontas (1867–1925) – rašytojas
- Edvardas Rydz-Šmigla (1886–1941) – Lenkijos maršalas
- Francišekas Ryx (1732–1799) – karaliaus Stanislovo Augusto kamerdineris
- Walery Roman (1877-1952) - advokatas, Lenkijos senato narys
- Andrius Sicinskis (1924–2006) – profesorius, sociologas
- Vladislavas Sila-Novickis (1913–1994) – advokatas, gynėjas politiniuose procesuose
- Frederikas Skarbekas (1792–1866) – ekonomistas, politikas, istorikas, Frederiko Šopeno krikštatėvis
- Vladislavas Skočilas (1883–1934) – grafikas, dailininkas
- Zigmuntas Slominskis (1879–1943) – Varšuvos prezidentas
- Helena Stankiewicz (1904–1996) – rašytoja
- Jarema Stempovskis (1925–2001) – aktorius, dainininkas
- Ježis Valdorfas (1910–1999) – rašytojas
- Michalas Valickis (1904–1966) – meno istorikas
- Stanislavas Vengrickis (1765–1845) – teisininkas, dukart Varšuvos prezidentas
- Henrikas Vieniavskis (1835–1880) – kompozitorius
- Vitoldas Vaitkievičius (1879–1909) – dailininkas
- Stanislavas Vojciechovskis (1869–1953) – Lenkijos prezidentas
- Andžejus Zavada (1928–2000) – alpinistas
- Janas Zumbachas (1915–1986) – lakūnas
- Janas Žondkovskis (1860–1934) – generolas
- Vojcechas Žyvny (1756–1842) – pirmasis Frederiko Šopeno mokytojas
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 2014 m. liepos 3 d. Lenkijos Respublikos Prezidento įsakymas (lenkų k.) (prieiga 2014-10-06)