Rusijos revoliucija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rusijos revoliucija
Priklauso: Pirmasis pasaulinis karas
Revoliucionierinių karių paradas Maskvoje 1917 m.
Data 1917 m. kovo 8 d. – lapkričio 8 d. Vieta Rusijos imperija Rezultatas Nuverčiamas Nikolajus II Žlunga Rusijos imperija Įkuriama Rusijos TFSR Prasideda Rusijos pilietinis karas
Konflikto šalys
Rusijos imperija Rusijos respublika	Bolševikai
Vadovai ir kariniai vadai
Nikolajus IIa Georgijus Lvovas Aleksandras Kerenskis	Vladimiras Leninas Levas Trockis Levas Kamenevas
Pajėgos
Rusijos imperijos kariuomenė:	200 000
a. Iki 1917 m. kovo 15 d.

Rusijos revoliucija vadinami du vienas po kito sekę įvykiai Rusijos istorijoje. Pirma (Vasario Revoliucija) buvo nuversta caro autokratinė valdžia ir paskelbta respublika. Po to (Spalio Revoliucija) Lenino vadovaujami bolševikai nuvertė Laikinąją vyriausybę.

Vasario revoliucija

Šios revoliucijos metu buvo nuversta caro valdžia, kurią susilpnino ilgas Pirmasis pasaulinis karas.

Revoliucija prasidėjo be aiškių lyderių ir formalių planų, o tai rodo, kad Rusijos liaudis buvo pribrendusi valdžios nuvertimui. Pagrindiniai įvykiai rutuliojosi šalies sostinėje Petrograde, kur 1917 m. vasario 23 d. eilėse prie maisto stovintys žmonės pradėjo demonstraciją. 1917 m. kovo mėnesį (pagal Julijaus kalendorių tai buvo vasaris) prasidėjo darbininkų streikai ir kareivių maištai, buvo pradėtos kurti Tarybos. Kovo 15 d. (kovo 2 d. pagal Julijaus kalendorių) imperatorius Nikolajus II atsisakė sosto ir valdžią perdavė laikinajai vyriausybei, vadovaujamai kunigaikščio G. Lvovo.

Spalio revoliucija

Spalio revoliucija vadinamas rusų komunistų bolševikų sukilimas 1917 metais prieš pereinamąją A. Kerenskio menševikų vyriausybę. Po šios revoliucijos Rusijoje pradėta kurti socialistinė valstybė (RTFSR, Tarybų Sąjunga).

Priežastys

1917 m. vasario revoliucija užbaigė carų valdymą Rusijoje, tačiau neišsprendė jokių esminių socialinių ir politinių problemų. Svarbiausias tuo metu buvo karo klausimas. Nuo 1914 m. Rusija viena iš pagrindinių Pirmojo pasaulinio karo dalyvių. Šis „modernus“ karas, reikalavęs aukšto pramoninio išsivystymo agrarinei Rusijai buvo per sunkus ir lėmė esančių socialinių problemų užaštrėjimą.

Po vasario revoliucijos Rusijoje valdė tiek parlamentas (Dūma) su pereinamąja Kerenskio vyriausybe, tiek darbininkų ir kareivių tarybos su savo Vykdomaisiais komitetais. Dėl nuolatinės konstitucijos turėjo nuspręsti Steigiamasis Susirinkimas, kuris (pagal pirmuosius planus) turėjo susirinkti lapkričio 25 d. Dėl to Laikinoji Kerenskio Vyriausybė negalėjo pradėti taikos derybų su Vokietija ir jos sąjungininkėmis.

Eiga

Bolševikų vadovybė nesutarė, ar jie turėtų dalyvauti Konstitucinio Susirinkimo rinkimuose, ar vietoje to turėtų sukilti. Po karštų debatų Leninas su Trockiu sutarė, kad spalio 10 d. turi įvykti sukilimas.

Pasekmės

Po revoliucijos kilusiame pilietiniame kare žuvo ar nukentėjo milijonai žmonių.