Skudas

Auksinis Genujos skudas (1541 m.)

Sidabrinis popiežiaus Inocento XI skudas (1684 m.). Masė – 31,84 g.

Skudas (it. scudo, dgs. scudi) – auksinė ar sidabrinė moneta, Italijoje kaldinta iki XIX a.

Pavadinimas it. scudo yra analogiškas pranc. écu, isp. ir port. escudo, kilęs iš lot. scutum 'skydas'.

Nuo XVI a. Italijoje taip vadino dideles sidabro monetas. Dydis priklausė nuo kaldinimo šalies. Pirmuosius sidabrinius skudus (it. scudo d’argento) 1551 m. Milane nukaldino Karolis V (1519–1556).
Valdant Marijai Teresei ir Juozapui II sidabriniai skudai svėrė 23,10 g, buvo kaldinami iš 896 prabos sidabro.

Lombardijos ir Venecijos karalystės (pavaldžioje Habsburgų Austrijos imperijai) skudas buvo lygiavertis su konvenciniu taleriu (vok. Konventionstaler) ir dalijosi į 6 liras. Prieš Napoleono karus lira buvo dalijama į 20 soldų, o vienas soldas – į 12 denarų. Vėliau lira buvo padalinta į 100 čentezimų.

1857 m. Austrijos-Vengrijos pinigų sistema buvo pervesta į dešimtainę sistemą, ir skudus pakeitė florinai (2 florinai už 1 skudą). Naudojimui Lombardijos ir Venecijos karalystėje buvo išleistos ½ ir 1 soldo monetos, atitinkamai lygios ½ ir 1 kreiceriui.

Popiežiaus valstybėje buvo leidžiami savi skudai, kurie buvo apyvartoje iki 1866 m. Jie buvo dalinami į 100 bajokų (it. baiocchi, vns. baiocco), o kiekvienas bajokas buvo sudarytas iš 5 kvatrinų (quattrini). Popiežiaus valstybės skudus vėliau pakeitė lira, lygi Italijos lirai.

Modenos ir Redžo hercogystė taip pat leido skudus, vertus 4 lirų ar 1/3 talerio (tallero).