Knyga

Sentencijos

Aforizmas, sentencija, kurių srityje aš tarp vokiečių esu meistras, yra „amžinybės“ forma; mano ambicijos, nusakant dešimčia sakinių, ką kiekvienas kitas visa knyga – F. Nyčė, Götzendämmerung.
Atsitiktinai perskaityta gera knyga gali visam laikui pakeisti žmogaus likimą. – A. F. Prevo.
Bendravimu su tauriausiais žmonijos protais mes mėgaujamės daugiausia per knygas, ir tas bendravimo būdas prieinamas visiems. – V. E. Čeningas.
Bičiuliaudamasis su knygomis, kaip ir su žmonėmis, gali patekti ir į gerą, ir į blogą draugiją. – K. A. Helvecijus.
Blogos knygos gali sugadinti taip pat, kaip ir blogi draugai. – H. Fildingas.
Daugelis giria vienas knygas, bet skaito vis dėlto kitas. – Marcialis.
Gabenk geras knygas į namus, nes jų jėga lemtingai veikia vaikus ir vaikų vaikus. – J. V. Gėtė.
Gera knyga – dovana, autoriaus palikta testamentu žmonių giminei. – Dž. Adisonas.
Gera knyga duoda vaisių – kitas knygas; jos šlovė kiekvieną amžių eina platyn, ir jos skaitymas sudaro ištisą erą skaitytojų gyvenime. – E. B. Olkotas.
Gera knyga, graži kalba gali būti naudinga ir padaryti daug gero, bet geras pavyzdys užvis naudingiausias. – Konfucijus.
Gera knyga turi daugiau tiesų, negu jos autorius ketino jų aprašyti. – M. fon Ebner-Ešenbach.
Gera ta knyga, kurią atverti iš anksto mėgaudamasis ir užverti praturtėjęs. – E. B. Olkotas.
Gera ta knyga, kurioje autorius dėsto vien tai, ko reikia, ir taip, kaip reikia. – Aristotelis.
Geras dalykas kaupti geras knygas, bet kur kas geresnis – dažniau jas skaityti. – F. Petrarka.
Geriau vienatvė su knyga, negu bendravimas su kvailiais. – P. Buastas.
Geriausios knygos yra tos, kurios tau pasakoja jau žinomus dalykus. – Dž. Orvelas.
Gerų knygų skaitymas – tai pokalbis su geriausiais praėjusių laikų žmonėmis, pokalbis, kuriame jie perduoda mums tiktai geriausias savo mintis. – R. Dekartas.
Iš visų žmogaus kūrybos apraiškų labiausiai stebina ir verta dėmesio – knyga. Knygose gyvos praėjusių laikų godos, girdėti aiškūs įtaigūs balsai žmonių, kurių palaikų dulkės seniai išsisklaidė kaip sapnas. Visa, ką žmonija sukūrė, apmąstė, pasiekė,– tarsi būtų išsaugota knygų puslapiuose. – T. Karlailis.
Išauklėti kultūringą žmogų padeda dvi jėgos: menas ir mokslas. Abi šios jėgos susijungia knygose. – M. Gorkis.
Yra knygų, kurios tik paragautinos, yra tokių, kurias geriausia praryti, ir tik nedaugelį – sukramtyti ir suvirškinti. – F. Bekonas.
Jeigu skaitysi tik tas knygas, kurias skaito visi, tuomet ir galvoti galėsi tik tai, ką galvoja visi. – H. Murakami.
Jeigu trokštate sau nesugriaunamo paminklo, įdėkite savo sielą į gerą knygą. – P. Buastas.
Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais. – J. Marcinkevičius.
Kadangi gyvenimas labai trumpas ir laisvų valandų labai maža, nesugaiškime nė vienos skaitydami menkavertes knygas. – Dž. Raskinas.
Kai yra knyga, žmogus jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose praeities ir dabarties įvykiuose, persiima visos žmonijos mintimis ir jausmais. – S. Cveigas.
Kai kas knygas vertina pagal apimtį, tartum jos būtų parašytos rankų, o ne proto lavinimui. – B. Grasjanas.
Kai kurios knygos parašytos ne pamokymui, o dėl to, kad skaitantieji suprastų, kad autorius šį tą žino. – J. V. Gėtė.
Kai matau, kaip žmonės, nežinodami, ką veikti, prasimano apgailėtinų užsiėmimų ir pramogų, aš ieškau knygos ir tariu sau: vien šito pakanka visam gyvenimui. – F. Dostojevskis.
Kam tūkstančiai knygų ir jų rinkinių, jei šeimininkas per gyvenimą vos įstengia perskaityti jų pavadinimus? Autorių minia slegia besigilininantį, o ne ugdo; daug verčiau atsidėti keletui, užuot klaidžiojus po visus. – Seneka.
Kartais skaitytojai atsitraukia nuo knygos neatpažįstamai pasikeitę. Ir išdidžiausi protai ir subtiliausi, ir švelniausi, ir paprasčiausi, ir patys didieji leidžiasi knygos apžavimi. – V. Hugo.
Kiekviena knyga yra iššūkis. – N. Roberts.
Kiekvienas atkakliai tesiekia gyventi tarp vertingų knygų. – V. E. Čeningas.
Kiekvieną knygą reikia mokėti skaityti. – B. Paskalis.
Knyga – geriausias išmintingo žmogaus draugas. – R. Šarma.
Knyga iš tiesų derėtų vadinti tik tokį veikalą, kuriame yra kas nors naujo; visos kitos knygos tepadės greitai sužinoti , kas jau padaryta toje ar kitoje srityje. – G. K. Lichtenbergas.
Knyga yra visokių žinių alfa ir omega, visų mokslų pradžių pradžia. – S. Cveigas.
Knyga, kuri neverta, kad ją skaitytų dukart, neverta ir to, kad ją skaitytų vienąkart. – P. Vėberis.
Knyga – mokytojas, nereikalaujantis atlyginimo ir dėkingumo. Kiekvieną akimirką ji tau dovanoja naują išmintį. Tai pašnekovas oda aptrauktom smegenim, tylomis bylojantis apie slaptus dalykus. – N. Navoji.
Knyga – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą mąstyti; tai minties variklis, išjudinantis tingų protą. – E. Fagė.
Knyga padeda užpildyti išsilavinimo spragą. – V. Pekelis.
Knyga – tai indas, kuris mus pripildo, bet pats netuštėja. – A. Debruselis.
Knyga – tai pats savęs išsiilgęs žmogus. – P. Vaičiūnas.
Knyga turi būti kirvis, tinkantis iškirsti jūrai, kuri mumyse užšalo. – F. Kafka.
Knyga, vertinga dėl subtilaus žmogaus ir daiktų prigimties stebėjimo, niekada negali nustoti žavesio. – K. A. Helvecijus.
Knygos – kaip veidrodis: jose atrandi tai, ką turi savyje. – K. R. Safonas.
Knygos, kurios nevertos skaityti pamažu, apskritai nevertos skaityti. – E. Fagė.
Knygos lydi mane visą gyvenimo kelią, aš bičiuliaujuos su jomis visada ir visur. Jos džiugina mano senatvę ir vienišą gyvenimą. Jos išvaduoja nuo įkyraus dykinėjimo naštos ir visada padeda atsikratyti nemalonios draugijos. Jos sušvelnina priepuolius fizinio skausmo, kol jis nėra beprotiškas ir visavaldis. – M. de Montenis.
Knygos – mano ginklas, jomis užkariavau visą pasaulį. – Volteras.
Knygos – minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą. – F. Bekonas.
Knygos mus žavi, mums kalba, pataria, jas su mumis sieja kažkoks gyvas ir harmoningas artumas. – F. Petrarka.
Knygos – paskutiniai draugai, kurie mūsų neapgaudinėja, visada lieka drauge ir nepriekaištauja mums už senatvę. – E. Fagė.
Knygos – tai draugai, abejingi ir beaistriai, bet tikri. – V. Hugo.
Knygos – tai išminties skleidimo įrankis. – J. A. Komenskis.
Knygos turi būti mokslų rezultatai, o ne mokslai – knygų rezultatai. – F. Bekonas.
Knygos užduotis – palengvinti, paspartinti gyvenimo pažinimą, bet ne pakeisti jį. – J. Korčakas.
Knygų kolekcija – tolygu universitetui. – T. Karlailis.
Kvailys nuo knygų dvigubai kvailėja. – Moljeras.
Materialūs nuodai skiriasi nuo protinių tuo, kad dauguma materialiųjų bjauraus skonio, o protiniai <...> blogų knygų pavidalu, deja, dažnai patrauklūs. – L. Tolstojus.
Meilė knygai tikrai pagirtina. Iš bibliofilų juokiamasi, galbūt jie ir iš tiesų duoda pretekstą juokams: tokia visų įsimylėjėlių dalia. Nors veikiau jiems derėtų pavydėti... – A. Fransas.
Mes gyvename per daug panirę į knygas ir per mažai į gamtą. – A. Fransas.
Mes skolingi knygoms už tas didžias geradarystes, kurios yra kilnių protingų veiksmų rezultatas. – R. V. Emersonas.
Mielesnio draugo aš už knygą neturiu. – N. Navoji.
Mūsų protėviams buvo sunku įsigyti knygų, o mus tevargina knygų pasirinkimas.. Todėl mes turime apdairiai rinktis knygas. – Dž. Labokas.
Mūsų vaikystėje turbūt labiausiai užimtos dienos buvo tos, kurias praleidome su mėgstamiausia knyga. – M. Andželou.
Mokykitės ir skaitykite. Skaitykite vertingas knygas. Visa kita padarys gyvenimas. – F. Dostojevskis.
Namai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos. – Ciceronas.
Naudą duoda ne knygų daugumas, o gerumas. – Seneka.
Neabejotinai vertinga toji knyga, kuri su amžiumi žmogui vis labiau patinka. – G. K. Lichtenbergas.
Negalima laikyti knygų uždarytų lyg kalėjime, jos turi pereiti iš bibliotekų į atmintį. – F. Petrarka.
Neturėti knygų – aukščiausias intelektualinio skurdo laipsnis; neleiskite sau tiek nusmukti. – Dž. Raskinas.
Niekada neskaitykite tuščių knygų. – R. V. Emersonas.
Patirtis rodo, kad žmogus laiko klystančiu kiekvieną skirtingų požiūrių žmogų ir netikusia kiekvieną knygą, nesutampančia su jo pažiūromis. – K. A. Helvecijus.
Per didelė knygų gausybė išsklaido mintis. – Seneka.
Pernelyg daug skaitoma vidutinių knygų: prie jų gaištamas laikas. Iš tiesų reikėtų skaityti tik tai, kas stebina. – J. V. Gėtė.
Plačiam lavinimuisi žmogus turi rinktis vertingas knygas, tai yra parašytas taurių, išmintingų žmonių, tikrų mąstytojų. – V. E. Čeningas.
Praeities nėra, kol yra knygos. – E. Dž. Bulveris-Litonas.
Reikia visų pirma nuoširdžiai trokšti mokytis iš knygų ir persiimti jų mintimis, o ne stengtis aptikti jose savas. – Dž. Raskinas.
Skaitantieji pernelyg daug knygų panašūs į opiumo rūkytojus. Jie gyvena sapne. Rafinuoti nuodai, įsismelkę į jų smegenis, padaro jas nejautrias realiam pasauliui. – A. Fransas.
Skaitydamas knygas, stabtelėju prie kiekvienos gražios minties, kaip stabtelėju prieš kiekvieną tiesą. – R. V. Emersonas.
Skaitytų knygų pakartotinas skaitymas – patikimiausias išprusimo matas. – F. Hebelis.
Su knygomis tas pats kaip ir su žmonėmis: susipažįstame su daugeliu, bet draugais, nuoširdžiais gyvenimo palydovais pasirenkame tik kai kuriuos. – L. Fojerbachas.
Šventosios knygos ne tiek galingos savo tiesom, kiek svoriu: su tokia knyga galima trenkti per galvą. – V. Karalius.
Šviesti liaudį – vadinasi, didinti jos dorovingumą, mokyti ją rašto – vadinasi, ją civilizuoti. Kasdien skaitomos geros knygos tarsi liepsna tirpdo šiurkštumą. – V. Hugo.
Tarp knygų, kaip ir tarp žmonių, galima pakliūti į gerą ir į blogą draugiją. – K. A. Helvecijus.
Tik išties taurias knygas verta skaityti ir gilintis į jų turinį; maitinti protą daugeliu knygų be jokio pasirinkimo – tolygu atimti jam polėkio jėgą ar net visai jį pražudyti. – F. Petrarka.
Turime semtis naudos ne iš knygų dailumo, ne iš jų daugybės, bet iš jų kalbos ir iš viso to, kas jose parašyta. – Lukianas.
Vertingiausios, mano manymu, tos knygos, kurios teikia minčiai daugiausia ir įvairiausio peno. – A. Fransas.
Vertinkite knygą pagal šiuos kriterijus: jei ji taurina sielą, ugdo narsą ir kilnius polėkius, vadinasi ji nuostabi ir sukurta meistro rankos. – Ž. de la Briujeras.
Viduramžiais būtų deginę mane, dabar degina tik mano knygas. – Z. Froidas.
Visos geros knygos panašios tuo, kad kai jas perskaitote, atrodo, kad visa tai atsitiko jums ir visad liks su jumis: gera ir bloga, susižavėjimas, širdgėla ir gailestis, žmonės ir vietos, ir net tai, koks buvo oras. – E. Hemingvėjus.
Žvelk gyveniman, jis moko už knygas labiau. – J. V. Gėtė.