Augustinas Mačionis
Augustinas Mačionis | |
---|---|
Gimė | 1906 m. rugpjūčio 28 d. Vilnius |
Mirė | 2002 m. kovo 13 d. (95 metai) |
Tautybė | lietuvis |
Tėvas | Silvestras Mačionis |
Motina | Juzefa Mačionienė |
Veikla | Lietuvos zoologas, dėstytojas |
Sritis | ichtiologija, zoogegografija |
Organizacijos | Vilniaus universitetas |
Pareigos | docentas |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Augustinas Mačionis (1906 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje – 2002 m. kovo 13 d.) – Lietuvos zoologas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros dėstytojas ir docentas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė 1906 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje Silvestro ir Juzefos Mačionių šeimoje, buvo septintas vaikas šeimoje. Šešios vyresnės seserys – Ona, Marija, Jadvyga, Janina, Barbora, Elena. Pirmo ir Antro pasaulinių karų metu ne vieną vasarą vaikams teko praleisti pas gimines, artimuosius, prieglaudose.
Mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kurią baigė 1925 m. Įstojo ir 1935 m. baigė Stepono Batoro universiteto Vilniuje Matematikos – gamtos fakultetą. Apgynė diplominį darbą apie Vilniaus krašto smulkiųjų žinduolių fauną, įgijo biologo – zoologo specialybę, jam buvo suteiktas zoologijos ir lyginamosios anatomijos magistro laipsnis.
1930-34 m. ir 1937-41 m. dirbo mokytoju Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Nuo 1940 m. dirbo Vilniaus universitete – pradžioje jaunesniuoju asistentu, vėliau, po karo, vyriausiuoju dėstytoju. 1977-79 m. vadovavo Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedrai. Nuo 1980 m. buvo šios katedros vyriausiasis dėstytojas, docentas.
Aktyviai dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos veikloje, į kurią įstojo 1927 m., jau po J. Basanavičiaus mirties. Dalyvavo ruošiant 1939 m. naujai atkurtos draugijos įstatų sudaryme. Buvo Lietuvos gamtos apsaugos draugijos Respublikinės tarybos narys, Lietuvos teriologų draugijos narys.
Pedagoginė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1930 m. pradėjo dirbti mokytoju Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Po šešerių metų, 1936 m., jam suteikta vidurinių mokyklų mokytojo kvalifikacija. Šiais metais ėmė vadovauti Švenčionių Lietuvių gimnazijai. Po metų ši gimnazija buvo uždaryta, o Mačionis pedagoginį darbą tęsė Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Dėstė gamtos mokslų disciplinas: biologiją, fiziką, chemiją, kosmografiją ir matematiką.
Kai 1940 m. buvo atkurtas Lietuvos valstybinis universitetas, profesorius Tadas Ivanauskas, Mačionį pakvietė dirbti Zoologijos katedroje jaunesniuoju asistentu. 1942 m. buvo perkeltas į Geologijos katedrą. 1943 m. vokiečių okupacinei valdžiai uždarius universitetą perėjo dirbti į Lietuvos geologinę tarnybą. 1944 m. rudenį, kai vėl ėmė veikti Vilniaus universitetas grįžo dirbti į Stuburinių zoologijos katedrą vyresniuoju dėstytoju. Dėstė bendrosios zoologijos, lyginamosios anatomijos ir darvinizmo kursus. Tuo pat metu 1945–1948 m. dėstė ir tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Vėliau dėstė ir zoogeografiją, ichtiologiją ir stuburinių zoologiją.
1977–1979 m. vadovavo Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedrai. Nuo 1980 m. buvo šios katedros vyriausiasis dėstytojas, docentas.
1979 m. Augustinui Mačioniui suteiktas Lietuvos nusipelniusio dėstytojo vardas.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vykdė Kuršių marių ichtiologinius-hidrobiologinius, vėliau ir Daugų, Trakų, Vievio, Žeimenos baseino ir kitų ežerų ichtiologinius tyrimus. Tyrė ungurių populiacijas, jų augimą, lytinį brendimą, migraciją. Jo dėka buvo atkurta ungurių introdukcijos Lietuvoje istorija. Buvo stumbrų populiacijos atkūrimo Lietuvoje iniciatorius, tyrė jų kilmę, ekologiją, veisimo perspektyvas. Taip pat tyrė varliagyvių, roplių, ypač balinio vėžlio ir lygiažvynio žalčio, paplitimą.
Buvo Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos Geografijos skyriaus, Tarybų Lietuvos enciklopedijos, Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos mokslinis konsultantas. Yra parengęs šiems leidiniams apie 160 straipsnelių zoologijos, paleontologijos, zoogeografijos temomis.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vadovėliai:
- „Žuvininkystė“ (1967 m., kartu su kitais);
- „Stuburiniai gyvūnai“ (1981 m.);
- „Stuburinių zoologija“ (1989 m.).
Pažintinės knygos:
Vertimai:
- A. Banikovo, N. Bobrinskio, B. Matvejevo „Zoologijos kursas“ (1958 m., su kitais);
- R. Hesės „Evoliucijos mokslas ir darvinizmas“ (1945 m.), kuris liko nepaskelbtas.
Mokslinių darbų knygos ir publikacijos:
- „Lietuvos gėlųjų vandenų žuvys“ (1956 m.);
- „Lietuvos TSR ekonominė geografija“ (1957 m., su kitais);
- „Lietuvos TSR fizinė geografija“ (1958 m., parengė skyrių „Gyvūnija“);
- „Lietuvos raudonoji knyga“ (1981 ir 1984 m., vienas sudarytojų);
- „Lietuvos fauna. Žinduoliai“ (1988 m.).
Taip pat paskelbė apie 80 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių.
1959 m. už knygą „Lietuvos TSR fizinė geografija“ paskirta (kartu su kitais) Lietuvos valstybinė premija.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Arnauskienė, Tamara, Jakimavičius, Algimantas. Lietuvos zoologai XVIII–XX a. Ekologijos institutas: Vilnius, 1997. Psl. 170–171. ISBN 9986-443-11-3
- Zoologijos patriarcho šimtmetis. Mokslo Lietuva, 2006 m. rugsėjo 7-20 d. Nr 15 (349) Archyvuota kopija 2008-06-16 iš Wayback Machine projekto.
- Kronika. Augustinas Mačionis. Ekologija, 2003 m., No. 2[neveikianti nuoroda]
- Kronika. Gamtininkai ir Lietuvių mokslo draugija. Ekologija, 2008 m. Vol. 54 No. 1[neveikianti nuoroda]