Belaja (Kama)
| Belaja | |
|---|---|
.jpg) Belaja ties Išimbajumi
| |
| Ilgis | 1430 km |
| Baseino plotas | 142 000 km² |
| Vidutinis debitas | 970 m³/s |
| Ištakos | Uralo kalnai |
| Žiotys | Kama |
| Šalys |  Rusija(  Baškirija)
|
Belaja (rus. Белая), Agizelis (bašk. Ағиҙел, tot. Ağidel) – upė Rusijoje, Baškortostane; Kamos kairysis intakas. Prasideda Pietų Urale, pelkėse į rytus nuo Iremelio kalno. Aukštupyje teka žemais pelkėtais krantais pietų kryptimi. Žemiau Tirlianskio gyvenvietės slėnis susiaurėja, šlaitai tampa statūs, miškingi. Aukščiau Meleuzo miesto Belaja daro vingį ir pasisuka į šiaurę. Žemiau santakos su Nugušu slėnis išplatėja. O susiliejusi su Ufa, Belaja tampa tipiška lygumų upe. Upė pasisuka į šiaurės vakarus, labai vingiuoja, skaidosi į atšakas, formuoja meandras. Įteka į Kamos upės Nižnekamsko tvenkinį ties siena su Tatarstanu.
Didžiausi intakai: Nugušas, Simas, Ufa, Biras, Tanypas (dešinieji), Aškadaras, Uršakas, Dioma, Karmasanas, Čermasanas, Baza, Siunis (kairieji).
Prie Belajos įsikūrę šie miestai: Beloreckas, Salavatas, Išimbajus, Sterlitamakas, Ufa, Birskas, Agidelis.
Užšąla nuo antrosios lapkričio dekados, atitirpsta balandžio viduryje. Belaja – svarbiausia Baškortostano vandens magistralė. Reguliariai laivuojama iki Ufos.[1] Upės žemupys naudojamas turistiniams plaukiojimams. Patvenkta Jumaguzino hidroelektrinių kompleksu.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.