Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                
Pereiti prie turinio

Gotlandas

Koordinatės: 57°31′00″ š. pl. 18°30′00″ r. ilg. / 57.51667°š. pl. 18.50000°r. ilg. / 57.51667; 18.50000
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

57°31′00″ š. pl. 18°30′00″ r. ilg. / 57.51667°š. pl. 18.50000°r. ilg. / 57.51667; 18.50000

Gotlandas
šved. Gotland
Gotlando vėliava Gotlando herbas
Valstybė Švedijos vėliava Švedija
Administracinis centras Visbis
Komunos 1
Gyventojų (2023) 61 029[1]
Plotas 3 140 km²
Tankumas (2023) 19 žm./km²
Tinklalapis gotland.travel/
Vikiteka GotlandasVikiteka

Gotlandas (šved. Gotland) – antroji pagal dydį Baltijos jūros sala, 84 km į rytus nuo Skandinavijos pusiasalio.[2] Priklauso Švedijai. Plotas 2 960 km², ilgis 125 km, didž. plotis 50 km.

Su gretimomis mažomis salomis (Forė ir kt.) sudaro Gotlando leną (plotas 3 140 km²), kartu ir Gotlando provinciją. Administracinis centras – Visbis (jo istorinis senamiestis – Pasaulio paveldo paminklas).

Krantai statūs (ypač. š. vakaruose; aukštis 70-80 m). Paviršiaus didžiausias aukštis 83 m. Sala susidariusi iš silūro klinties, mergelio, smiltainio. Paviršiuje moreninės nuogulos ir jūrinės nuosėdos. Karsto reiškiniai (Lumelundos urvų sistema, ilgis ~4 km). Eglynai, viržynai, yra ežerų (didžiausias – Bestetresko ež.) bei durpynų.

Užsiimama žemdirbyste (auginama rugiai, avižos, bulvės, daržovės), gėlininkystė (rožės), galvijininkystė, avininkystė. Išvystyta cemento, maisto pramonė, žvejyba bei turizmas.

Olauso Magnuso Gotlando žemėlapis 1555 m.

Manoma, žmonės Gotlande apsigyveno 6 t-metyje pr. m. e., ilgainiui įsigalėjo germanų kilmės gyventojai. Jau bronzos amžiuje Gotlandas tapo svarbiu mainų prekybos kelio palei Baltijos jūros pakrantes punktu. XI a. dauguma gyventojų priėmė krikščionybę, tuo metu sala mokėjo mokesčius Švedijai. XIII a. pagrindinis salos miestas Visbis tapo labai svarbiu Baltijos jūros prekybos centru. 1361 m. Danija užėmė salą ir sugriovė Visbį. 1398 m. Gotlandą užėmė Vokiečių ordinas, tačiau 1408 m. salą pardavė Danijai. 1645 m. sutartimi salą ėmė valdyti Švedija.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, per Gotlandą į Vakarus traukėsi lietuviai. Dalis jų pasiliko Gotlande, prisijungė prie Švedijos lietuvių bendruomenės veiklos. Nuo 1951 m. iki 1972 m. bendruomenės pirmininku buvo Jonas Pajaujis. Jo iniciatyva 1989 m. rugpjūčio 6 d. buvo pasirašytas Gotlando komunikatas.

  1. SWEDEN: Administrative Division, citypopulation.de
  2. Vytautas Spečiūnas. Gotlandas (Gotland). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 27-28 psl.