Suomijos Karelija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Švedijos-Suomijos provincija: Karjala / Karelen

Šalis	Suomija, Rusija
Vėliava
Tautos	Suomijos karelai
Miestai	Vyborgas

Suomijos Karelija (šved. Karelen, suom. Karjala, dar vadinama Švedijos Karelija, Vakarų Karelija) – istorinis Europos regionas, istorinės Karelijos vakarinė dalis, susiformavusi XVII a. padalijus Kareliją į dvi dalis. Nuo tada ji pripažįstama kaip viena iš Švedijos karalystės (Suomijos) tradicinių provincijų – Karelijos provincija (suom. Karjalan maakunta).

Rytinės ir Vakarinės Karelijos atsirado po to, kai 1617 m. Stolbovo taika iki tol Rusijai (Maskvos Didžiajai Kunigaikštystei) priklausiusios Karelų žemės buvo padalintos: Vakarinę Kareliją užvaldė Švedijos karalystė, o rytinė liko Rusijai. Šiuo padalinimu buvo nustatytos apytikrės sienos tarp Rusijos ir vėliau atsiradusios Suomijos.

Teritorija

Vakarinė Karelija šiuo metu yra padalinta tarp Suomijos ir Rusijos. Suomijoje ji maždaug sutampa su administraciniais regionais Pietų Karelija ir Šiaurės Karelija. Rusijoje jis sudaro dalį Leningrado srities ir dalį Karelijos Respublikos.

Vakarinę Kareliją sudarė šie smulkesni kultūriniai subregionai: Pietinė Karelija, Šiaurinė Karelija ir Tikroji Karelija.

Raida

Vakarinės Karelijos istorija yra ypač sudėtinga. Dėl įvairių istorinių kataklizmų jos administacija keitėsi daug kartų.

Precedentai Karelijos padalijimui egzistavo nuo XIII a. Jau tada pirmą kartą Pietinė Karelija atiteko Švedija ir vystėsi jos sudėtyje. Tai buvo Suomijos Karelijos užuomazgos, kurias užtvirtino 1322 m. Orechovo sutartis, pripažinusi Pietinę Kareliją Švedijai. Tuomet ir suformuota tradicinė Švedijos karalystės Karelijos provincija, priklausiusi Osterlando žemei.

XVI a. pabaigoje per Livonijos karą Švedija užvaldė visą Šiaurinę Kareliją, kuri buvo sparčiai kolonizuota suomių kolonistų. Čia suformuota istorinė sritis Ostrobotnija, o dalis prijungta prie Karelijos provincijos. Po 1617 m. Rusijos pralaimėjimo, Švedija okupavo ir Tikrąją Kareliją ir dar labiau išplėtė šią savo provinciją. Tai buvo didžiausias jos išsiplėtimo laikotarpis.

1635 m. visoje Švedijos karalystėje vykdant administracinę reformą, provincijos teritorijoje suformuota keletas administracinių vienetų (grafysčių): Keksholmo grafystė ir Vyborgo ir Nysloto grafystė.

1721 m. ir 1743 m. Rusijos imperija atkariavo iš Švedijos dalį Karelijos provincijos ir taip užtvirtino šio istorinio regiono padalinimą į dvi dalis. Rusiškoji dalis pavadinta Senoji Suomija, administraciškai čia įkurta Vyborgo gubernija. Švedijai likusioje Karelijos dalyje dvi senosios grafystės sujungtos ir 1721 m. įkurta Savolakso ir Kymenegordo grafystė.

1812 m. Senoji Suomija atiteko naujai įkurtai Suomijos Kunigaikštystei, taip vėl sujungiant istorinį regioną. Suomija visą teritoriją išlaikė iki 1940 m. (kaip Vipurio provinciją). Tada istorinė Vakarų Karelija vėl padalinta: didžioji jos dalis atiteko TSRS. Jos sudėtyje iš pradžių ji prijungta prie Suomijos-Karelijos TSR, bet vėliau iš jos suformuota Leningrado sritis. Suomijai likusioje dalyje sukurti administraciniai vienetai Šiaurės Karelija ir Pietų Karelija.