Heninė lavsonija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Lawsonia inermis |
|---|
 Heninė lavsonija (Lawsonia inermis) |
| Mokslinė klasifikacija |
Heninė lavsonija (Lawsonia inermis) – raudoklinių (Lythraceae) šeimos žiedinis augalas. Natūraliai auga Pietų Azijoje, tropinėje Afrikoje, Malajų salyne, auginama Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir kitur.
Tai aukštas krūmas ar nedidelis medis, užaugantis iki 2,7 m aukščio. Lapai priešiniai, paprastieji, be plaukelių, 1,5–5,0 cm ilgio ir 0,5–2 cm pločio. Žiedai susitelkę į žiedynus stiebų viršūnėse, žiedai turi po 4 baltus taurėlapius. Vaisius – 4-8 mm skersmens kapsulė su 32-49 sėklomis.
Heninė lavsonija nuo pat ankstyvos senovės (bronzos amžiaus) naudojama kaip dažinis augalas. Iš sutrintos džiovintų lapų pudros gaunamas dažas, vadinamas chna (arab. حِنَّاء = ḥinnāʾ). Šie dažai naudojami audinių, paviršių dažymui, dažų tapybai gamybai, tačiau plačiausiai naudojami kūno tapybai. Chna dažais dažomi plaukai, nagai, ant odos kuriami meniški piešiniai ir simboliai. Natūrali chna spalva yra ruda, tačiau dažnai gaminama juoda chna, pridedant dažomųjų elementų. Kūno dažymas chna raštais paplitęs įvairiose Rytų kultūrose – Indijoje, Arabų kraštuose, Irane, Izraelyje. Dar senovės Mesopotamijoje moterys puošdavosi chna piešiniais. Dabar tikima, kad chna piešiniai suteikia palaiminimą (barakah), laimę, jaunystę. Indų kultūroje kūno tapyba chna dažnais vadinama mehndi.
-
Požymiai -
Žiedynas -
Chna dažai -
Mehndi
