Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                
Pereiti prie turinio

Iftaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Iftaras Kaire 2005 m.

Iftaras (arab. افطار = ifṭār) – islamo kultūroje paplitęs paprotys, vakarienė valgoma Ramadano mėnesio metu.

Ramadanas yra pasniko mėnuo, kuomet yra draudžiama valgyti dienos metu. Todėl visą mėnesį musulmonai valgo tik du kartus per dieną. Anksti ryte prieš aušrą valgomi lengvi pusryčiai (suhuras arab. سحور = suḥūr), po kurių seka priešaušrio malda (arab. صلاة الفجر = ṣalāt al-fajr). Tada prasideda griežtas pasninkas (arab. صوم = sawt), kurio metu draudžiama valgyti. Po popiečio maldos (arab. صلاة العصر = ṣalāt al-ʿaṣr) pradedama ruoštis iftarui, atsidaro patiekalus parduodančios perduotuvės. Ramadano metu paprastai veikia tik tam tikslui skirtos prekyvietės. Nusileidus saulei vyksta polaidžio malda (arab. صلاة المغرب = ṣalāt al-maġrib), po kurios iš karto valgomas iftaras[1].

Iftaro pradžioje yra tradicija suvalgyti tris datules, nes taip darė pranašas Mahometas. Vėliau yra gausiai vaišinamasi įvairiais halal patiekalais, kurie labai įvairuoja priklausomai nuo regiono ir šalies. Iftaras gali būti valgomas šeimoje, bet taip pat ir mečetėje, restorane, kitose viešose vietose. Neretai vyksta teatriniai pasirodymai. Mečetėse neretai organizuojamas labdaringas iftaras, kuriam maisto suneša visa bendruomenė. Vaišinti kažką iftaro metu yra laikoma aukščiausio lygio labdaros (sadqah) ženklu[2].

Po iftaro kalbama nakties malda (arab. صلاة العشاء = ṣalāt al-ʿišā). Po jos vyksta specialios, tik Ramadanui skirtos pamaldos taravihas (arab. تراويح = Tarawih): skaitoma viena iš 30 koranų dalių (džuzas) ir atliekami gausūs raka (atsiklaupimų serijos).

Didžiojo Irano šalys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos
Nematerialusis pasaulio paveldas

Iftaras Imamo Rezos mečetėje Irane
Vieta Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas, Irano vėliava Iranas, Turkijos vėliava Turkija, Uzbekijos vėliava Uzbekija
Regionas** APA
Įrašas 2023
Nuorodos
Nuoroda
Vikiteka: IftarasVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Turkijoje prieš iftarą minaretuose uždegamos žvakės candill, ir jo pradžią miestuose žymi patrankos šūvis. Kiekviename mieste yra tradicinės iftaro susirinkimų vietos. Istambule tokios yra Mėlynoji mečetė ir Sultanachmeto aikštė. Paprastai valgomi prabangūs patiekalai kildinami iš osmanų rūmų virtuvės. Iftaras prasideda nuo sriubos ar meze lėkštės, vadinamos iftaryye. Tiekiama speciali ramadano duona (turk. Ramazan pidesi), biorekai, basturma, sudžukas, sūris. Specialus iftaro desertas yra giulačas (turk. Güllaç), – piene su rožių vandeniu virtas gardėsis[3].

Irane kiekviename mieste irgi yra populiariausios iftaro vietos. Didžiausia jų – Imamo Rezos mečetė Mešhedo mieste sutraukia keliolika tūkstančių žmonių[4]. Čia tiekiami persų virtuvės patiekalai: vietinės duonos rūšys, lakštinių sriuba eš reštehas, troškiniai halimai, panyras su daržovėmis ir kt.[5].

Afganistane, Vidurio Azijoje tiekiamas plovas, sriuba, vietinės duonos rūšys, mantai, kebabas ir pan.

Dauguma dabartinių iftaro tradicijų susiformavo Osmanų ir Sefevidų imperijų laikais. Turkijos ir Didžiojo Irano šalyse (Azerbaidžane, Irane, Uzbekijoje) puoselėjama iftaro tradicija 2023 m. buvo pripažinta kaip nematerialusis pasaulio paveldas[6].

Pietų ir Pietryčių Azija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Indijoje iftaras gali būti vegetariškas arba mėsiškas. Sūrūs patiekalai paprastai valgomi prieš saldžius. Haidarabade valdomi sotūs halimai. Pietinėje indijoje mėgstama ilgai su mėsa ir daržovėmis virta ryžių košė. Vegetarai paprastai valgo pienišką patiekalą surkumba. Bengalijoje ir Bangladeše iftaro metu valdomas specialus plovas akhni, bulvių kepsneliai alu čop, mėgstami lęšių paplotėliai pijadžu, tešloje kepti baklažanai beguni, troškiniai halimai, samosos, ankštinių patiekalai dal puri, čola, kebabas, pita, pakora, bengališki saldėsiai, įvairūs vaisiai[7]. Geriami įvairūs šerbetai, sultys.

Indonezijoje iftaras vadinamas indonez. buka puasa, Malaizijoje mal. berbuka puasa , Brunėjuje – sungkai. Jo pradžią paprastai žymi būgno beduko garsas. Jūrinėje Pietryčių Azijoje iftaro metu mėgstami maisiai, gaivūs gėrimai ir patiekalai: vaisiai trinti su kokosų pienu kolakas, kokosų ledai Es kelapa muda, vaisių kokteilis es buahas, ledas su sirupu es kampuras, pandano želė kokosų piene (čendolis), kokosų piene virti ryžiai nasi lemakas, mėsos vėrinukai satajai ir pan.

  1. Fieldhouse, Paul (1 April 2017). Food, Feasts, and Faith: An Encyclopedia of Food Culture in World Religions [2 volumes] (illustrated ed.). ABC-CLIO. p. [1]. ISBN 9781610694124.
  2. "Ramadan 2019: Why is it so important for Muslims? ". aljazeera.com. Aljazeera. 5 May 2019.
  3. Sumbul Ali-Karamali (2013). Growing Up Muslim: Understanding the Beliefs and Practices of Islam. Random House Children’s Books. p. 56. ISBN 978-0-385-74096-8.
  4. Johnstone, Lindsey; Çongar, Kerem (8 May 2019). „Watch: Iranians prepare for Ramadan amid US sanctions“. euronews.com. Euro News. Retrieved 11 May 2019.
  5. „Persian cuisines for Ramadan“. iran-daily.com. Iran Daily. 21 June 2015. Retrieved 11 May 2019.
  6. Iftar/Eftari/Iftar/Iftor and its socio-cultural traditions
  7. „Chawkbazar: The original iftar market in Dhaka“. 19 May 2018.