Mergelės bokštas – Vikipedija

Mergelės bokštas
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Azerbaidžanas
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 958
Regionas**	Europa
Įrašymo istorija
Įrašas	2000 (24 sesija)
Vikiteka:	Mergelės bokštas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Mergelės bokštas (azer. Qız Qalası) stūkso Baku senamiestyje, Azerbaidžane. Pastatytas VIII–VII a. pr. m. e. Kartu su Širvanšachų rūmais (statytais XV a.) sudaro istorinių paminklų ansamblį, kuris 2001 m. buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Mergelės bokštas yra išskirtinis tautos simbolis, pavaizduotas ant šalies banknotų bei oficialių blankų.^[1]^[2]

Mergelės bokšte įsikūręs muziejus. Jame eksponuojama istorinė miesto medžiaga. Nuo bokšto stogo atsiveria vaizdas į senamiesčio skersgatvius ir minaretus, Baku bulvarą, De Gaulle namą bei pakrantę.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal mokslinius šaltinius, Mergelės bokštas yra Irano ir Azerbaidžano zoroastrizmo ir iki islamo architektūros pavyzdys. Tai patvirtina archeologiniai ir architektūriniai įrodymai, kad bokštas yra zoroastrizmo ugnies šventykla, turinti septynis išėjimus ant stogo. Septyni lygiai simbolizuoja septyneriopą dangų zoroastrų mitologijoje.

Įėjimas
Apšviestas Mergelės bokštas
Architektūrinės detalės

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Azerbaidžane

Materialusis	Įtvirtintas Baku miestas su Širvanšachų rūmais ir Mergelės bokštu (2000) · Gobustano uolų menas ir kultūrinis kraštovaizdis (2007) · Šekio istorinis centras su chanų rūmais (2019) · Hirkanijos miškai (2023, kartu su Iranu) · Chinalugo kultūrinis kraštovaizdis Köç Yolu piemenų migracijos kelias (2023)	Azerbaidžano vėliava

Nematerialusis	Azerbaidžano mugamas (2008) · Ašikų menas (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Tradicinis Azerbaidžano kilimų audimas (2010) · Taro gaminimas ir atlikimas (2012) · Čouganas, tradicinis žadimas ant Karabacho arklių Azerbaidžano Respublikoje (2013) · Kelagaji, šilkinių moteriškų skarų, tradicinis menas ir jo simbolizmas (2014) · Lahidžo vario kalyba (2015) · Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka (2016, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Dolmos gamybos ir dalijimosi tradicija (2017) · Kemančos gamybos ir muzikavimo menas (2017, kartu su Iranu) · Dede Korkuto epinės ir muzikinės tradicijos paveldas (2018, kartu su Turkija ir Kazachstanu) · Jalli (kočaris, tenzerė), tradiciniai grupiniai šokiai Nachičevanėje (2018) · Nar Bayrami, tradicinė granatų šventė ir kultūra (2020) · Miniatiūros menas (2020, kartu su Iranu, Turkija ir Uzbekistanu) · Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba (2022, kartu su 6 valstybėmis) · Pehlevanų kultūra: tradiciniai zorchanos žaidimai, sportas ir imtynės (2022) · Chodžos Nasredino pasakojimo tradicija (2022, kartu su 6 valstybėmis) · Çay kultūra – tapatybės, svetingumo ir socialinės sąveikos simbolis (2022, kartu su Turkija) · Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik (2023, kartu su Iranu, Tadžikija, Turkija, Uzbekija) · Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos (2023, kartu su Iranu, Turkija, Uzbekija) · Balabano/Mėjaus meistrystė ir atlikimo menas (2023, kartu su Turkija) · Perlamutro inkrustavimo meistrystė (2023, kartu su Turkija)