Kenzaburo Oe
| Kendzaburo Oe jap. 大江 健三郎 | |
|---|---|
| |
| Kenzaburo Oe | |
| Gimė | 1935 m. sausio 31 d. Ōse kaimas, Ehimės prefektūra, Šikoku, Japonija |
| Mirė | 2023 m. kovo 3 d. (88 metai) |
| Tautybė | japonas |
| Sutuoktinis (-ė) | Jukari Itami |
| Vaikai | Hikari Oe |
| Veikla | rašytojas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Kenzaburo Oe |
Kendzaburo Oe (jap. 大江 健三郎 = Ōe Kenzaburō; 1935 m. sausio 31 d. – 2023 m. kovo 3 d.[1]) – japonų rašytojas ir svarbi šiuolaikinės Japonijos literatūros asmenybė. Jo kūriniams įtaką darė prancūzų ir amerikiečių literatūra, literatūros teorija, o juose nagrinėjamos politinės, socialinės ir filosofinės temos: branduolinis ginklas, nonkonformizmas ir egzistencializmas. Kenzaburo Oe gavo Nobelio literatūros premiją 1994 m. už „įsivaizduojamą pasaulį, kur gyvenimas ir mitas sutirštėja, kad suformuotų žmonijos keblios šiandienos trikdantį paveikslą“.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Oe gimė Ōse kaime (大瀬村 Ōse-mura), kuris dabar priklauso Učikui, Ehimės prefektūroje, Šikoku saloje. Jis buvo trečias sūnus iš septynių vaikų. Oe senelė mokino anūką meno. Ji mirė 1944 m. o vėliau tais pačiais metais per karą žuvo Oe tėvas. Tada sūnų pradėjo mokyti motina iš knygų Heklberio Fino nuotykiai ir Nilso nuostabūs nuotykiai. Šios knygos padarė Oe įspūdį visam gyvenimui.
Kenzaburo Oe iš pradžių mokėsi vietinėje mokykloje, o vėliau lankė Macujamos vidurinę. Būdamas 18-os, jis pirmąkart nuvyko į Tokiją, o kitais metais pradėjo studijuoti prancūzų literatūrą Tokijo universitete profesoriaus Kazuo Vatanabės, kuris buvo François Rabelais specialistas, priežiūroje. Pirmas trumpas istorijas jis išleido 1957 m. dar būdamas studentu. Jose didelė to meto prancūzų ir amerikiečių rašytojų įtaka.
1960 m. vasarį jis vedė Jukari, kuri yra kino režisieriaus Mansaku Itami dukra ir kino režisieriaus Juzo Itami sesuo. Tais metais jis sutiko Mao Dzeduną savo kelionėje po Kiniją. Kitais metais jis buvo Rusijoje ir Europoje, aplankė Jean-Paul Sartre Paryžiuje.
Kenzaburo Oe gyveno Tokijuje. Turi tris vaikus. Vyriausias sūnus Hikari turi nuo gimimo pažeistas smegenis ir sūnaus negalia nuo jo gimimo tapo Oe kūrinių motyvu.
2004 m. Kenzaburo Oe parėmė tuos, kurie priešinosi 1947 m. Japonijos konstitucijos pataisoms, pagal kurias Japonija galėtų ginklu spręsti tarptautinius konfliktus.
2005 m. du atsistatydinę Japonijos armijos pareigūnai padavė Oe į teismą dėl šmeižto jo 1970 m. esė Okinavos užrašai, kuriuose buvo rašoma, kad japonų karininkai vertė okinaviečių civilius žudytis per sąjungininkų invaziją į Okinavą 1945 m. 2008 m. kovą Osakos teismas panaikino visus kaltinimus Kenzaburo Oe. Teisėjas Tošimasa Fukami pareiškė: „armija buvo labai įsivėlusi į masines savižudybes“. Oe spaudai po teismo sakė, kad „teisėjas atidžiai perskaitė mano rašinį“[2].
Oe buvo pacifistas ir branduolinio ginklo priešininkas. Po Fukušimos jėgainės nelaimės 2011 m. Oe kreipėsi į ministrą pirmininką Jošihiko Nodą „sustabdyti planus atnaujinti atominių jėgainių darbą ir vietoj to atsisakyti branduolinės energijos“.[3]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vertimai į lietuvių kalbą:
- Pavėlavęs jaunimas (Vilnius: Vaga, 1975 m., iš rusų kalbos vertė Jonas Žemaitis)
- Asmeninė patirtis (Charibdė, 2001 m., iš japonų kalbos vertė Dalia Švambarytė)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Sudikienė, Viljama (2023-03-13). „Sulaukęs 88 metų mirė Nobelio premijos laureatas japonų rašytojas Kenzaburo Oe“. delfi.lt. Delfi. ELTA. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Onishi, Norimitsu. "Japanese Court Rejects Defamation Lawsuit Against Nobel Laureate, " New York Times. 2008-03-29.
- ↑ „Nobel laureate Oe urges nation to end reliance on nuclear power“. The Japan Times. 2011-09-08. Suarchyvuota iš originalo 2012-07-14. Nuoroda tikrinta 2011-10-20.