Naujoji Granados karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Naujoji Granados karalystė Nuevo Reino de Granada
← 1538 – 1717 →
Bogotos karliškoji audiencija Peru vicekaralystėje XVII a. vid. (Nr. 2)
Valstybė	Ispanijos imperija
Administracinis centras	Santa Fe de Bogota
1538-1543	Panamos audiencija (1538-1543)
1543-1564	Nepavaldi
1564-1717	Peru vicekaralystė

Naująja Granados karalyste (isp. Nuevo Reino de Granada) XVI a. buvo vadinama grupė Ispanijos imperijos kolonijinių provincijų Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje, maždaug dabartinės Kolumbijos ir Venesuelos teritorijoje. 1717 m. ji tapo Naujosios Granados vicekaralystės dalimi.

Kolonijinė istorija

Ispanijos imperijos administraciniai vienetai šiaurinėje Pietų Amerikoje 1538 m. Naujoji Granada - oranžinė

1514 m. ispanai šiose vietovėse pirmąkart įkūrė nuolatines gyvenvietes. 1525 m. liepos 29 d. konkistadorui Rodrigui de Bastidui įkūrus Santa Martą, o 1533 m. – Kartacheną, Ispanija įtvirtino pakrančių kontrolę ir galėjo pradėti ekspansiją į žemyno gilumą. Konkistadoras Gonsalas de Kesada kolonizavo didelę regiono dalį, judėdamas palei Magdalenos upę tolyn į Andus ir nugalėjęs muiskų gentis bei 1538 m. įkūręs Santa Fé de Bogotá (dabartinė Bogota). Jis ir pavadino šias teritorijas, „Naująja Granados karalyste“ (isp. El nuevo reino de Granada) pagal Granados karalystę, iki 1492 m. gyvavusią Ispanijos pietuose.

Siekiant įkurti civilinę Naujosios Granados valdžią, 1548–1549 m. Santa Fé de Bogotá buvo įsteigta audiencija, institucija, atliekanti vykdomosios ir teisminės valdžios funkcijas. Santa Fe de Bogotos karališkoji audiencija (isp. Real Audiencia de Santa Fe de Bogotá) pilnai sutapo su karalystės teritorija. Tiesa, iš pradžių (iki pat 1564 m.) audiencija neturėjo savo prezidento.

Iš pradžių audiencija ir karalystė buvo tiesiogiai priklausomos nuo Ispanijos karūnos. Tačiau atliekant administracines reformas, 1564 m. Naujoji Granada tapo Peru vicekaralystės administraciniu vienetu, turinčiu savo gubernatorių ir tapo viena iš jos audiencijų. Nuo tada gubernatorius formaliai buvo priklausomas nuo Peru vicekaraliaus Limoje.

Dėl sudėtingo ir lėto apsikeitimo informacija tarp dviejų sostinių, karalystė vystėsi gana atskirai nuo Peru vicekaralystės. Todėl 1717 m. iš trijų šiauriausių vicekaralystės audiencijų (vadovaujant Naujajai Granadai) buvo suformuota nepriklausoma Naujosios Granados vicekaralystė.

Svarbiausi miestai

Didžiausi Naujosios Granados karalystės miestai pagal 1791 m. gyventojų surašymą buvo:

1. Kartachena – 154 304
2. Santa Fė de Bogota – 108 533
3. Popajanas – 56 783
4. Santa Marta – 49 830
5. Tuncha – 43 850
6. Santa Krus de Momposas – 24 332