Vandenilio peroksidas
| Vandenilio peroksidas | |
|---|---|
 
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Vandenilio peroksidas | |
| CAS numeris | [7722-84-1] |
| RTECS numeris | MX0900000 |
| Cheminė formulė | H2O2 |
| Molinė masė | 34,0147 g·mol−1 |
| SMILES | OO |
| Rūgštingumas (pKa) | 11,65 |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | Bespalvis skystis |
| Lydymosi t° | -11 °C (262,15 K) |
| Virimo t° | 150,2 °C (423,35 K) |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | 1,245 cP esant 20 °C |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 |
0
3
1
OX
|
| Žybsnio t° | nedegus |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | R5, R8, R20, R22, R35 |
| S-frazės | (S1), (S2), S17, S26, S28, S36, S37, S39, S45 |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | 2,26 D |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | Vanduo, Ozonas, Hidrazinas |
| Giminingos grupės | |
Vandenilio peroksidas – bespalvis, skystas vandenilio ir deguonies junginys.
- Cheminė formulė H2O2
- Molinė masė: 34 g/mol
Jis yra vandenilio oksidas ir labai stiprus oksidatorius. Stipriai reaguoja su įvairiomis medžiagomis: variu, žalvariu, kalio jodidu. Reaguoja su acetonu sudarydamas acetono peroksidą. Vandenilio peroksidas yra termiškai nepatvarus ir skyla, jo skilimą paspartina katalizatoriai (Pt, Ag, MnO2).[1]
Fizinės savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Grynas yra klampus skystis. Su vandeniu maišosi bet kokiu santykiu. Yra nestabilus, greitai skylantis į vandenį ir deguonies atomo radikalą.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]6% vandenilio peroksido tirpalas naudojamas medicinoje dezinfekcijai, o apie 15% vandenilio peroksido dedama į bechlorius baliklius, todėl šie neblukina audinių spalvos, išlieka maloni spalva ir kvapas.
Vandenilio peroksidas dažnai naudojamas detonatorių gamyboje. Maišant su acetonu ir druskos rūgštimi, gaunamas acetono peroksidas – labai jautri medžiaga, kurios didesni kiekiai negu 100 g gali sprogti savaime.
Aukštos koncentracijos (80-85%) vandenilio peroksidą Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos pramonė naudojo kaip "šaltos reakcijos" raketinį kurą (raketiniuose greitintuvuose, pvz. variklyje Walter HWK 109-500).[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bronius Matulis, Vitalijus Janickis, Neringa Petrašauskienė. Chemijos pagrindai . Kaunas: Technologija, 2006, 268 p. ISBN 9955-25-108-5.
- ↑ Reddin, Shamus. „Walter HWK 109-500 RI-201: "Cold" Rocket Assisted Take-Off Pack“. walterwerke.co
|
Šis straipsnis apie chemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |