Linas Didvalis

The paper seeks to analyse the connections between Japan and Matas Šalčius (September 20, 1890 to May 26, 1940) who was a traveler, writer, journalist and prominent political figure in the inter-war Lithuania. Dynamic fate of Šalčius allowed him to start exploring distant lands comparatively early in his life. What made his explorations important is that he was eager to bring his knowledge and experiences back to Lithuania and share them by publishing articles and books. During his life, Šalčius often chose Asia as a direction for his travels and visited Japan three times: for several weeks in 1915, for around a year in 1918, and, finally, for several days in 1933. This makes Šalčius an important figure, because visits to Japan were rather rare among Lithuanians at that time, making such early encounters between Lithuania and Japan historically important. Furthermore, there exists an open question who was the first Lithuanian to ever visit Japan. Šalčius falls among the candidates w...

Pasitelkus dviejų lygių žaidimų teoriją, straipsnyje analizuojamos priežastys, lėmusios ambicingą Japonijos poziciją penkioliktojoje Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos konferencijoje. Tai daroma išskiriant vidaus ir užsienio įtakos grupes, suinteresuotas šalies tarptautiniais įsipareigojimais, nagrinėjant jų tarpusavio ryšius ir lyginant stipriausių grupių pozicijas su oficialiais Japonijos siekiais. Tyrimo rezultatai parodė, jog didžiausią įtaką šalies įsipareigojimams darė 2009 m. vasaros pabaigoje rinkimus laimėjusi Demokratų partija, siekdama užsitikrinti visuomenės palaikymą ir išnaudoti šalies technologinį potencialą įgyvendinant klimato kaitos priežastis slopinančius projektus. Stengdamiesi įgyvendinti savo planus, demokratai nesusidūrė su stipriais oponentais vidaus politikoje, nes sulaukė gyventojų pritarimo, nebuvo užmezgę glaudžių ryšių su verslo kompanijomis ir laikėsi anksčiau priimtų strateginių dokumentų. Užsienio politikoje Japonija nebuvo susaisty...

Pasitelkus tris teorines prieigas, darbe analizuojama Japonijos klimato kaitos politika. Siekiant atskleisti tiek šios sudėtingos sferos detalumą, tiek bendras tendencijas, tyrimo objektas suskaidomas į tris tyrimo laukus, kiekvienas iš jų analizuojamas taikant atskirą teoriją. Tai atitinkamai: klimato kaitos fenomenas, kuris analizuojamas rizikos visuomenės teorijos pagalba tiriant Japonijos atvejį; tarptautinės ir valstybinės interesų grupės, tiriamos pasitelkiant dviejų lygių žaidimų teoriją ir analizuojant Japonijos dalyvavimą penkioliktojoje Jungtinių Tautų Kopenhagos konferencijoje; valstybinės institucijos, nagrinėjant Japonijos ministerijų ir aukšto rango pareigūnų požiūrį į klimato kaitos politiką, remiantis švelniosios galios teorija. Darbe tiriamas 1992-2011 metų periodas, plačiausiai naudojamas kokybinės turinio analizės ir lyginamasis metodas. Pirmojo tyrimo lauko analizė parodė, kad Japonija gali būti priskiriama prie vėlyvojo modernizmo valstybių, turinčių rizikos vis...

This article examines Japan’s role in advancing regional forest governance in Southeast Asia and reasons why the country, despite claiming environmental leadership, has not created a strong long-term institutional framework to promote sustainable forest management (SFM). The first half of the article is dedicated to analyzing Asia Forest Partnership and bilateral agreements with Indonesia and Malaysia in the light of implementation of SFM. The second half examines Japan’s domestic interest groups and their attitudes towards SFM and cooperation for forest protection with the Southeast Asian countries. The article argues that the gap between Japan’s commitments and actual activities has not been closed in the most recent cooperation for forest protection in the region. One of the major reasons for that is the strength and resistance against the regulations of the Japanese companies that benefit from the free trade of tropical timber.