ĮVAIRIŲ V I S U O M E N Ė S G R U P I Ų S O C I A L I N Ė I N T E G R A C I J A Vida GUDŽINSKIENĖ, Jurgita NORVAIŠAITĖ SOCIALINIO DARBUOTOJO KOMPETENCIJŲ SAMPRATŲ ANALIZĖ A n o t a c i j a . Siame straipsnyje apžvelgiama kompetencijos sąvoka, jos samprata, skirsty­ mas, ryšys su kitomis sąvokomis, remiantis M. Daviesu (2000), V. Kučinsku, R. Kučinskiene (2000), R. Adamoniene ir kt. (2001), L . C. Johnsonu (2003), V. Ivanauskiene, L . Varžinskiene (2003,2004), B . Švedaite (2004), R. Laužacku (2005), B . Miniotiene, I. Žindžiuviene (2006), M. Andrašiūniene (2007), L.Jovaiša (2007), V. Vaicekauskiene (2007), E . Martišauskiene (2008), D . Vyšniauskiene, R. Minkute (2008), išryškinamos socialinio darbuotojo kompe­ tencijos sudedamosios dalys. E s m i n i a i žodžiai: kompetencijos samprata, sudedamosios dalys, socialinis darbuotojas. Įvadas 1991 m . pradėtas s o c i a l i n i ų darbuotojų rengimas L i e t u v o j e , 2 0 0 8 m . S o c i a l i n i o darbo studijų krypties reglamente apibrėžtos reikalingos kvalifikacijos ir k o m p e t e n c i ­ jos. R e i k a l i n g a kompetencija, kuri parodytų, ar asmuo turi reikiamų žinių, g e b ė j i m ų , įgūdžių ir vertybių atlikti savo darbą. T a i a k c e n t u o j a m a įvairiuose d o k u m e n t u o s e ( L R š v i e t i m o įstatyme ( 2 0 0 3 ) , L R socialinių darbuotojų ir j ų padėjėjų kvalifikaci­ niuose reikalavimuose ( 2 0 0 6 ) , S o c i a l i n i o darbo studijų krypties reglamente ( 2 0 0 8 ) , S o c i a l i n i o darbuotojo r e n g i m o standarte ( 2 0 0 8 ) . T y r i m o t i k s l a s — atskleisti s k i r t i n g ų m o k s l i n i n k ų pateikiamas k o m p e t e n c i j o s sampratas i r nusakyti s o c i a l i n i o darbuotojo esmines kompetencijas. Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti s k i r t i n g ų m o k s l i n i n k ų pateikiamas k o m p e t e n c i j o s sampratas. 2 . Aprašyti socialinio darbuotojo kompetencijos sudėtines dalis. Kiekvienas autorius pateikia savo kompetencijos apibrėžimą, tačiau visi straipsnyje nagrinėjami apibrėžimai yra panašūs. L . J o v a i š a (2007, p. 121) kompetencijąapibūdina dviem būdais: pirma, kompetencija — profesinio u g d y m o reikalavimų įgyvendini­ m o k o k y b ė , antra — specializuota veiklos k o k y b ė , suteikiama baigus a t i t i n k a m o s pakopos nuosekliąsias studijas ar profesines m o k y k l a s . R . L a u ž a c k o ( 2 0 0 5 , p. 18) teigimu, kompetencija — gebėjimas atlikti tam tikrą operaciją ar užduotį realioje ar i m i t u o j a m o j e veiklos situacijoje. K o m p e t e n c i j ą lemia per m o k y m o s i studijas įgytos žinios, g e b ė j i m a i , turimi požiūriai ir vertinimai. J o s k o k y b i š k u m ą lemia darbuotojo sukaupta patirtis. __ ISSN 139 S O C I A L I N I S U G D Y M A S . 2010. NR. 11 (22) Knygoje „Socialinis darbas švietimo sistemoje" (2000) kompetencijos sąvoka apibūdinama kaip efektyvios veiklos demonstravimas, sugebėjimas atlikti pateik­ tas užduotis realioje ar imituojamoje darbo situacijoje, antra — tai gebėjimas pagal kvalifikaciją, žinias, įgūdžius gerai atlikti veiklą, ir trečia — įgaliojimai ką nors da­ ryti, veikti (Kučinskas, Kučinskienė, 2000, p. 205). M. Andrašiūnienė (2007, p. 54) pateikia kompetencijos sąvoką: 1) efektyvios veiklos demonstravimas, gebėjimas atlikti pateiktas užduotis, esant realiai ar imituojamai darbo situacijai; 2) galėjimas pagal turimas žinias ir įgūdžius gerai atlikti veiklą; įgaliojimai ką nors daryti, veikti; 3) kvalifikuotas žinojimas, kurio pagrindas ­ kvalifikacija. Autoriai kriterijais, skirtingai pagal apibūdina kuriuos jie įvertina gebėjimų, turėjimas, vadovavimasis kurią ir geba asmuo moka kompetencijos sampratą. kompetencijos turinį. tam tikromis vertybinėmis Dauguma Išskiriami vadovaujasi ryškūs nuostatomis, aspektai įvardijama panašiais — iįinių kaip ir veikla, atlikti. Kompetencijos struktūra. Pirmasis kompetencijos koncepciją 1974 m. iškėlė Vokietijos darbo rinkos ir profesinio rengimo tyrinėtojas D. Mertensas. Jis išskyrė 4 bendrųjų kompetencijų tipus: bazines kompetencijas (aukščiausio lygmens asme­ niniai gebėjimai (loginis, kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir pan.); horizontalines koncepcijas (susijusias su informacijos paieška, jos apdorojimu ir panaudojimu); „plačiuosius elementus" (specialios profesinės žinios ir gebėjimai); „judriuosius faktorius" (istorijos raidoje nekintančias žinias) (Laužackas, 2005, p. 41). M. Daviesas (2000, p. 2) knygoje „Sočiai Work" kompetencijas skirsto pagal veiklas, kurios reikalauja šių veiksmų: pagrindiniai įgūdžiai, reikalingi norint išgy­ venti, antras išskiriamas aspektas — savęs priežiūra, higiena — trečiasis komponentas. Paskutinis autoriaus išskirtas aspektas — socialiniai ryšiai (pvz., pradėti, užmegzti bendravimą). Kompetencija šiais aspektais pasireiškia ir nuosekliai plėtojama. Socialinio darbuotojo kompetencija ­ sugebėjimas atlikti darbą, įsipareigojimą. Apima edukacinius ir empirinius reikalavimus: gebėjimas atlikti darbo užduotis, laikantis vertybinių ir profesinių etikos kodekso, pasiekti socialinio darbo tikslus (Ivanauskienė, Varžinskienė, 2003, p. 129). Kieranas O'Haganas (1997) siūlo 6 ben­ dras socialinio darbuotojo užduotis, kurias būtų galima vadinti kompetencijos sritimi: 1) bendravimas ir įsipareigojimas; 2) skatinimas ir galimybių suteikimas; 3) įverti­ nimas ir planavimas; 4) intervencija ir paslaugų pasiūla; 5) darbas organizacijoje; 6) profesinės kompetencijos ugdymas (Ivanauskienė, Varžinskienė, 2003, p. 129). Apibendrinant, kompetencijos struktūrą galima suvokti kaip reikiamų žinių, įgūdžių, gebėjimų turėjimą, kuriuos įgyjame atitinkamoje ugdymo įstaigoje. Plačiąja prasme kompetencijos struktūra suvokiama kaip dviejų sistemų sąveika. 56 Vida G U D Ž I N S K l U N Ė . J u r g i t a N O R V A I Š A I T Ė ĮVAIRIŲ V I S U O M E N Ė S GRUPIŲ S O C I A L I N Ė INTEGRACIJA Žinios kaip kompetencijos turinio dalis. Įvairių autorių (P.Jucevičienės, D. Lepaitės (2001), V. Ivanauskienės, L. Varžinskienės (2003, 2004); R. Laužacko (2005) ir kt.) teigimu, kompetencijos termino apibrėžimuose akcentuojama gebėjimų, žinių, įgūdžių, mokėjimų, nuostatų turėjimas. Vienas svarbiausių aspektų—žinios. Pasak L. Jovaišos (2005), žinios — tikrovės pa­ žinimo rezultatai, teikiantys žodinę ar simbolinę informaciją, apie daiktus, reiškinius, jų savitarpio ryšius. Žinių sąvoką nagrinėja R. Laužackas, kuris „Profesinio rengimo terminų aiškinamajame žodyne" (2005) teigia, kad žinios yra tam tikri faktai apie mus supantį pasaulį, kurias galima skirstyti į objektyvias (mokslines), subjektyvias (literatūrines, estetines atskiro žmogaus mintis), moralines (bendras visuomenines normatyvines nuostatas ir laikysenas). B. Miniotienės ir I. Žindžiuvienės teigimu (2006, p. 88), žinios yra kolektyvinė sąvoka, taikoma tam tikros profesinės veiklos praktinėje veikloje ar bendri duome­ nys, informacija, patirtis, kurie yra būtini norint efektyviai dirbti. Dirbant socialinį darbą didelis dėmesys skiriamas žinioms, kadangi žinios socialiniam darbuotojui yra vienas svarbiausių pagrindų, kuris padeda kompetentingai atlikti savo pareigas. B. Comptonas ir R. Gala\vay (1999) pabrėžia, kad socialiniam darbuotojui reikalingos 3 tipų žinios: apie asmeninį individo elgesį, adaptacijos būdus ir kas veikia adaptaciją; apie situaciją; bendruomenę, jos institucijas, ir įvairias išteklių struktūras; koncepcija, kuri padėtų mums suprasti žinių ir aplinkos sąveiką, kuri skatina arba slopina žmo­ giškojo potencialo plėtotę ir raidą, skatina arba slopina aplinkos sugebėjimą paremti žmogiškojo potencialo įvairovę (Ivanauskienė, Varžinskienė, 2004, p. 65). Galima moksliškai teigti, kad žinios, pagrįstos, suvokiamos apčiuopiamos kaip priemonė, ir praktiškaipritaikomos,yra padedanti pasiekti norimą viena sudedamąją rezultatą, kompetencijos dalią. Gebėjimai kaip kompetencijos turinio dalis. Gebėjimų ir kompetencijos konceptai neretai sutapatinami, bet tai nėra tolygios sąvokos. Kompetencijos yra funkciniai gebėjimai atlikti tam tikrą veiklą, gebėjimai daugiausia išreiškia kompe­ tencijos turinį. Tai kompetencijos dalis, kurią dažniausiai galima išmatuoti, įvertinti (Martišauskienė, 2008, p. 63). Gebėjimus dažniausiai galime pastebėti mokymosi procese, bet juos būtina integruoti į tam tikrą veiklos sritį, kuri vėliau išsiugdo į vienokią ar kitokią kompetenciją. L. Jovaiša „Enciklopediniame edukologijos žody­ ne" (2007, p. 80) terminą „gebėjimas" pirmiausia traktuoja kaip fizinę ar psichinę galią, tam tikrą veiksmą, veiklą, poelgį; antra ­ kaip mokėjimo prielaidą ir padarinį. Autorius teigia, jog fizinis gebėjimo pagrindas yra sveikata, psichologinis ­ žinios, mokėjimai, įgūdžiai, socialinis ­ teisė veikti ir kt. S O C I A L I N I O D A I N I U O T O J O K O M P E T E N C I J Ų S A M P R A T Ų ANAI.17.ii 57 I S S N 13!) S O C I A L I N I S U G D Y M A S . 2010. NR. 11 (22) R . L a u ž a c k a s monografijoje „ P r o f e s i n i o r e n g i m o metodologija" ( 2 0 0 5 ) teigia, kad L i e t u v o s dėmesys bendrųjų k o m p e t e n c i j ų ugdymui sustiprėjo Lietuvai pradėjus vykdyti š v i e t i m o reformą. Išskirtos 8 funkcinės žmogaus a k t y v u m o sritys, kurios apima bendruosius gebėjimus. Baziniai gebėjimai Verslo organizavimo gebėjimai Gyvenimiškieji gebėjimai BENDRIEJI Vadovavimo gebėjimai Esminiai gebėjimai GEBĖJIMAI Įvairūs gebėjimai Įsidarbinimo gebėjimai Socialiniai ir pilietiniai gebėjimai / pav. Bendrijų gebėjimu schema pagal'T. Jovaišą ir S. Shoivą (1998) (cit. iš Laužackas, 2005, p. 43) Taigi b e n d r o s i o s k o m p e t e n c i j o s švelnina o b j e k t y v ų profesijos esmėje glūdintį prieštaravimą tarp veiklos reikalavimų ir a s m e n i n i ų lūkesčių, galimybių. T a i ilgą laiką n a u d o j a m o s žinios, gebėjimai, įgūdžiai, požiūriai ir vertybinės orientacijos, l e m i a n č i o s visapusišką asmenybės ugdymąsi, j o s profesinį l a n k s t u m ą ir m o b i l u m ą ( L a u ž a c k a s , 2 0 0 5 , p. 4 6 ) . R . A d a m o n i e n ė ir kt. ( 2 0 0 1 ) gebėjimus suskirsto į dvi grupes: specialiuosius (dalykinius) ir bendruosius (2 pav.). R . L a u ž a c k o monografijoje ( 2 0 0 5 ) bendrieji g e ­ bėjimai remiasi asmens dalyvavimu visuomenėje, R . A d a m o n i e n ė ir kt. išskiria tokias bendrųjų g e b ė j i m ų sferas: k o m u n i k a v i m o , m a t e m a t i n i o r a š t i n g u m o , i n f o r m a c i n i ų technologijų i š m a n y m o , užsienio kalbų m o k ė j i m o ir 1.1. Gebėjimas— gabumas. 58 antra sudedamoji Gebėjimai kompetencijos gali būti skirstomi dalis, apibūdinama į bendruosius, specialiuosius Vida kaip per mokymą(si) ir išlavintas profesinius. GUnŽINSKlENĖ.Jtirpu NORVAIŠAITĖ Matematinio raštingumo Informacinių technologijų Komunikavimo Užsienio kalbų gebėjimai Asmeniniai gebėjimai Problemų sprendimo 2pati Gebėjimą struktūros schema (Adamonienė ir k t , 2 0 0 1 , p. 51) Įgūdis kaip k o m p e t e n c i j o s turinio dalis. Įgijus ž i n i ų būtina m o k ė t i jas pritaikyti praktikoje. Įgūdis ­ praktikos k o m p o n e n t a s , sujungia žinias ir vertybes, paverčia jas veiksmais, atsaku į rūpestį ar p o r e i k į ( J o h n s o n , 2 0 0 3 , p. 63). V. K u č i n s k o , R . K u č i n s k i e n ė s ( 2 0 0 0 , p. 2 0 4 ) n u o m o n e , įgūdis ­ gerai išmoktas veiksmas, kurio e l e m e n t ų nebereikia sąmoningai reguliuoti ir kontroliuoti. Pasak V . Š e r n o ( 1 9 9 8 , p. 2 2 ) , įgūdžiai yra a u t o m a t i z u o t ų g a m y b i n i ų ar kitų m o k ė j i m ų kompleksai, kai nebereikia t a m tikros įtampos n o r i n t taisyklingai atlikti veiksmus, n e b e r e i k i a ir reiklios savo v e i k s m ų k o n t r o l ė s . J . L e o n a v i č i a u s ( 1 9 9 3 , p. 73) teigimu, įgūdis — per pratybas įgytas m o k ė j i m a s automatiškai atlikti veiksmą; j o m e c h a n i z m a s ­ d i n a m i n i s stereotipas; pagal v e i k s m ų rūšis skiriami m o t o r i n i a i , sensoriniai ir intelektiniai įgūdžiai. L . C. J o h n s o n a s ( 2 0 0 3 ) „ S o c i a l i n i o d a r b o praktikoje" apibūdina įgūdžius kaip m o k ė j i m ą panaudoti žinias, talentą, asmenines savybes ir išteklius, ir skirsto į keturias sritis: informacijos kaupimo ir v e r t i n i m o ; profesionalumo didėjimo ir panaudojimo; praktinės veiklos su individais, grupėmis ar b e n d r u o m e n e ; v e r t i n i m ų . S o c i a l i n i s darbuotojas turi išsiugdyti tokius įgūdžius kaip savęs suvokimą, e m p a ­ tiją, požiūrį į kitos rasės, lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos, neįgalius asmenis ir t. t. ( J o h n s o n , 2 0 0 3 , p. 6 3 ­ 6 4 ) . B . Švedaitė ( 2 0 0 4 , p. 7 ) , n a g r i n ė d a m a socialinio darbuotojo įgūdžius, pasitelkia M . B o m m e s i o ir A . S c h c r r i o 2 0 0 0 m . pateiktas idė­ jas, a k c e n t u o d a m a 3 pagrindines m o d e r n i o s v i s u o m e n ė s sritis, kuriose socialinis darbuotojas turi turėti šių įgūdžių: suteikti pagalbą, kaip išvengti ekskliuzijos (pvz., iškritimo iš visuomenės); p a r a m ą a s m e n ų inkliuzijai (pvz., išėjus iš g l o b o s n a m ų pri­ S O C I A M N I O DAU1SUOTOJO K O M P E T E N C I J Ų S A M P R A T Ų A N A L I Z Ė 59 S O C I A L I N I S U G D Y M A S . 2010. N R . 11 (22) sitaikyti gyventi visuomenėje); a d m i n i s t r u o t i ekskliuziją (darbas s o c i a l i n i ų paslaugų institucijose — priežiūra, globa). T a i g i s o c i a l i n i s darbuotojas privalo būti susipažinęs su d a b a r t i n e šalies situacija. Suprasti, kodėl a s m u o „ i š k r e n t a " iš v i s u o m e n ė s , turėti įgūdžių j a m padėti; sugebėti integruoti asmenį, grįžusi iš į k a l i n i m o įstaigos, globos n a m ų ir kt.; paskutinis svarbus aspektas — asmens priežiūra, kad vėl „neiškristų" iš v i s u o m e n ė s . Apibendrindami darbuotojui reikalingi socialinio neužtenka įgūdžiai, darbuotojo turėti įgūd^jti, susijusių kurie įgūdžiu svarbą veiklos susiję su socialine su motorika, šalies turime pabrėžti, sensomotorika kad socialiniam ir t. t., bet taip pat situacija. V e r t y b ė s k a i p k o m p e t e n c i j o s t u r i n i o d a l i s . Ž i n i o s ir vertybės yra dažnai painio­ j a m o s sąvokos. Žinias galima įrodyti; jos yra panaudojamos praktiškai, vertybės — ne­ į r o d o m o s , jos nusako tai, k a m asmuo teikia pirmenybę ( J o h n s o n , 2 0 0 3 , p. 5 7 ) . L . J o v a i š a ( 2 0 0 7 , p. 3 2 5 ) pateikia du apibrėžimus. P i r m a ­ o b j e k t a s , r e i k š m i n g a i t e n k i n a n t i s a s m e n s ar v i s u o m e n ė s poreikius; antra — asmenybės veiklos ir elgesio m o t y v a s , susijęs su objektais, atitinkančiais materialinius, kultūrinius ar dvasinius asmenybės poreikius. Pasak D . Vyšniauskaitės ir R . M i n k u t ė s ( 2 0 0 8 , p. 2 6 0 ) , v e r t y b ė ­ t a m tikras idealas, tikslas ar įsitikinimas, kad kuris nors vienas iš būdų, pasirin­ k i m ų yra asmeniškai socialiai priimtinesnis n e g u b e t kuris kitas. T a i elgesio n o r m a , standartas, taisyklė, a s m e n s veiklos m o t y v a s . Ilgalaikis tikėjimas tuo, kas t a m tikros veiklos principas ar egzistencinis idealas yra asmeniškai ar v i s u o m e n i n e prasme pirmesnis k o k i ų nors alternatyvų arba priešingų veiklos principų ar egzistencinių idealų atžvilgiu. B . C o p t o n a s ir R . Galavvay (1999) vertybes vadina profesijos ir, matyt, n e į r o d o m a i s įsitikinimais apie žmogaus prigimtį, kurios nėra universalios, apima gana platų kultūrinį k o n t e k s t ą (Ivanauskienė, V a r ž i n s k i e n ė , 2 0 0 3 , p. 131). N o r s vieni autoriai vertybes sutapatina su įsitikinimais, veiklos motyvais, o kiti ­ su n o r m o m i s , taisyklėmis, tačiau visiems vertybių apibrėžiamas būdingas vienas ypatu­ mas — vertė yra kažkam priskiriama. J i neegzistuoja ir nepasireiškia savaime — tai visada vyksta individui atliekant socialinį v a i d m e n į (Vyšniauskienė, M i n k u t ė , 2 0 0 8 , p. 6 ) . Socialinis darbuotojas pirmiausia šeimos narys, organizacijos darbuotojas, v i s u o m e n ė s narys ir savo profesijos atstovas. Šiuos vaidmenis išskiria D . V y š n i a u s ­ kienė ir R . M i n k u t ė ( 2 0 0 8 ) . K i e k v i e n o j e srityje gali išskirti skirtingus vaidmenis ir v e r t y b e s , kurios b ū d i n g o s tik t a m t i k r a m vaidmeniui. Pirmiausia vertybės gali būti ultimatyvios (galutinės), t. y. pačios abstrakčiausios v e r t y b ė s , jas pripažįsta daugelis ž m o n i ų . K i t a s išskiriamas vertybių tipas — artimiausios, arba tiesioginės. Šios verty­ bės yra specifinės, susijusios su galutine pageidaujama būsena. T r e č i a s i s išskiriamas tipas ­ i n s t r u m e n t i n ė s vertybės ( J o h n s o n , 2 0 0 3 , p. 5 7 ­ 5 8 ) . 60 Vida G U D / . I N S K I l ' N K . J i i r g i t a N O R V A I Š A I T Ė ĮVAIRIŲ V I S U O M E N Ė S G R U P I Ų S O C I A L I N Ė I N T E G R A C I Į A Socialinio darbuotojo vaidmenys Šeimos narys Visuomenės narys Asmeninės vertybės Visuomeninės vertybės Organizacijos darbuotojas Savo profesijos atstovas Organizacijos darbuotojo vertybės Profesinės vertybės Socialinio darbuotojo vertybės 3pav. Socialinio darbuotojo vaidmenis veikiančios vertybės (Vyšniauskienė, M i n k u t ė , 2 0 0 8 , p. 6 7 ) Taigi socialinis darbuotojas turi vadovautis tokios vertybės kaip artimo meilė, kantrumas, tikėjimas ir viltis. Taip randamas bendrumas darbo etikos susivaldymas, su klientu kodeksu, teisingumas, ir tarpusavio kuriame išmintis, supratimas siekiant pabrėžiamos darbštumas, geresnių rezultatų. S o c i a l i n i o darbuotojo profesinės kompetencijos. Profesijos analizė leidžia pa­ stebėti, kad ji reiškia specializuotą darbą, t a m tikrą adekvatumą tarp konkretaus žmogaus ypatybių, j o veiklos p o ž y m i ų struktūros, t a m tikrą fiksuotą p r i k l a u s o m u m ą nuo k o n k r e č i o s aplinkos, nuolatinį veiklos p o ž y m i ų k i t i m ą ir darbuotojų v e i k l u m ą charakterizuojančių asmenybinių p a r a m e t r ų atsinaujinimą. Profesija yra personifi­ kuota ir institucionalizuota specifinė žmogaus veiklos rūšis. Profesijoje integruotai veikia žmogaus asmenybinės charakteristikos, bruožai ir k o n k r e č i o s darbo sąlygos (Laužackas, 2 0 0 5 , p. 3 4 ) . Profesinės veiklos turinys apima ne tik g e b ė j i m ą kokybiškai atlikti t a m tikrą kiekį veiklos funkcijų, bet yra neišvengiamai susijęs ir su jų tarpusavio derinimu ar sąveika. D a r b u o t o j a s , norėdamas kokybiškai atlikti savo darbą, turi pasižymėti t a m tikrais funkciniais gebėjimais, kurie vadinami k o m p e t e n c i j o m i s (Laužackas, 2 0 0 5 , p. 3 5 ) . SOCIALINIO DARBUOTOJO K O M P E T E N C I J Ų SAMPRATŲ A N A L I Z Ė 61 ISSN 13E S O C I A L I N I S U G D Y M A S . 2010. N R . 11 (22) I. D i r g ė l i e n ė ir A . K i a u n y t ė ( 2 0 0 6 ) išskyrė penkias pagrindines socialinio darbuo­ tojo profesines kompetencijas (žr. 1 priedą). Pagrindinės grupės: poreikio nustatymas; p a r a m o s planavimas; p a r a m o s teikimas; p a r a m o s įvertinimas ir bendri veiklos orga­ n i z a v i m o klausimai. V . Vaicekauskienė ( 2 0 0 7 , p. 2 9 ) profesines socialinio darbuotojo k o m p e t e n c i j a s skirsto pagal s o c i a l i n i o d a r b o studiją tikslus i r turinį, orientuotus į t o k i ų profesinių k o m p e t e n c i j ų ugdymą: konceptuali (mokslinė) ­ t e o r i n i ų profesijos p a g r i n d ų įgijimas; i n s t r u m e n t i n ė ­ b a z i n i ų profesinių žinių įgijimas; i n t e g r a c i n ė — sugebėjimas derinti teoriją su praktika; aplinkos — s o c i a l i n ė s , e k o n o m i n ė s , kultū­ rinės aplinkybės, kuriose v y k d o m a socialinio d a r b o praktika, supratimas; adaptacinė — p r o g n o s t i n ė — sugebėjimas numatyti pokyčius, r e i k š m i n g u s profesijai ir pasiruošti jiems; t a r p a s m e n i n i ų santykių — m o k ė j i m a s ir sugebėjimas efektyviai veiksmingai naudotis v i s o m i s k o m u n i k a c i n ė m i s p r i e m o n ė m i s . Profesinės k o m p e t e n c i j o s susijusios s u g e b ė j i m u realiai atlikti t a m tikras užduotis k o n k r e č i o s e veiklos srityse. J o s s t r u k t ū r ą daugiausia l e m i a tai, kas yra konkretus individo profesijos objektas. V e r t i n a n t profesionalo profesinės k o m p e t e n c i j o s struk­ tūrą, S. D a u k i l a s (1998) išskyrė tris jos sudedamąsias dalis: t e c h n i n ę — t e c h n o l o g i n ę (dalyko), s o c i a l i n ę ir strateginę (planavimo) ( A d a m o n i e n ė ir kt., 2 0 0 1 , p. 3 5 ) . S t r a t e g i n ė p r o f e s i o n a l u m o k o m p e t e n c i j a — svarbiausias profesinio u g d y m o t i k s ­ las. S o c i a l i n ę ž m o g a u s k o m p e t e n c i j ą l e m i a j o vertybių sistema, g e b ė j i m a s bendrauti ir bendradarbiauti su įvairaus lygio socialinės aplinkos subjektais, meistriškumas sprendžiant įvairias konfliktines situacijas ir g e b ė j i m a s j ų išvengti. Išvados 1. K o m p e t e n c i j a yra g e b ė j i m a s pritaikyti k o n k r e č i o m i s a p l i n k y b ė m i s turimas žinias, įgūdžius, vertybes. 2 . K o m p e t e n c i j ą sudaro šios p a g r i n d i n ė s sudėtinės dalys: ž i n i o s , g e b ė j i m a i , įgūdžiai ir vertybės. Ž i n i o s ir įgūdžiai — pagrindiniai veiksniai, padedantys pasiekti g e r ų d a r b o rezultatų ir k o m p e t e n t i n g a i atlikti savo darbą. V e r t y b ė s ­ socialinio darbuotojo nuostatos ir požiūris į klientą. Socialinis darbuotojas turi vadovautis t o k i o m i s v e r t y b ė m i s kaip pagalba artimui, k a n t r u m a s , empatija, susivaldymas ir 1 . 1 . 62 Vida G U D Ž I N S K I K N Ė , Jurgita N O R V A I Š A I T Ė ĮVAIRIŲ V I S U O M E N Ė S G R U P I Ų S O C I A L I N Ė I N T E G R A C I J A Literatūra 1. Adamonienė R . , Daukilas S., Kriščiūnas B . , M a k n i e n ė L , Palujanskienė A. Profesinio ugdymo pagrindai. 2. Vilnius, 2 0 0 1 . I S B N 9 9 8 6 ­ 8 2 4 ­ 9 5 ­ 8 . Andrašiūnienė M. Socialinio darbo terminą žodynėlis: metodinė priemonė. Vilnius, 2 0 0 7 . I S B N 9955­519­70­3. 3. Davies M. Social Work. Blackwell Publishing, 2 0 0 0 . I S B N ­ 1 3 : 978­0­631­21451­9. 4. Dirgėlienė L , Kiaunytė A. Praktika siteto patirtis). rengiant socialinius darbuotojus (Klaipėdos univer­ Klaipėda, 2 0 0 6 . I S B N 9955­18­105­2. 5. Haider A. Filosofijos žodynas. Vilnius, 2 0 0 2 . I S B N 9 9 5 5 ­ 0 8 ­ 1 6 4 ­ 3 . 6. Ivanauskienė V , Varžinskienė L . Socialinių darbuotojų kompetencija ir nuolatinis 7. Ivanauskienė V , Varžinskienė L . Socialinio darbo žinios ­ socialinių darbuotojų 8. Jacikevičius A . Siela, mokslas, gyvensena. 9. J o h n s o n L . C. Socialinio mokymasis. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 2 0 0 3 , Nr. 6. kompetencijos sudėtinė dalis. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 2 0 0 4 , Nr. 8. darbo praktika: Vilnius, 1994. I S B N 9 9 8 6 ­ 4 6 5 ­ 1 0 ­ 9 . bendrasis požiūris. Vilnius, 2 0 0 3 . I S B N 9986­9357­5­X. 10. Jovaiša L . Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius, 2007. I S B N 9 9 5 5 ­ 5 1 2 ­ 9 2 ­ X . 11. Jovaiša T., Shaw S. Žvilgsnis į bendrųjų gebėjimų ugdymą, rytų ir centrinėje Europoje (partnerių šalyse). Profesinis rengimas: tyrimai ir aktualijos, 1998, Nr. 1. 12. Jucevičienė P., Lepaitė D . Integruotas požiūris į socialinio darbo teoriją ir praktiką — X X I amžiaus iššūkių žmonėms atsakas. Acta paedagogica Vilnensia, 2 0 0 1 , Nr. 8. I S S N 1 3 9 2 ­ 0 5 6 1 . 13. Kučinskas V., Kučinskienė R . Socialinis studiją knjga. darbas švietimo sistemoje: teoriniai aspektai: Klaipėda, 2 0 0 0 . I S B N 9 9 5 5 ­ 4 5 6 ­ 0 6 ­ X . 14. Laužackas R. Profesinio 15. Laužackas R. Profesinio rengimo terminą aiškinamasis 16. Leonavičius J . Sociologijos žodynas. Vilnius, 1993. I S B N 9 9 8 6 ­ 0 8 ­ 0 0 2 ­ 9 . rengimo metodologija: monografija. K a u n a s , 2 0 0 5 . I S B N 9955­12­057­6. žodynas. K a u n a s , 2 0 0 5 . I S B N 9955­12­058­4. 17. Lukoševičienė I. Profesinio socialinio darbo pagrindai. K a u n a s , 1995. I S B N 8 9 8 6 ­ 461­10­3. 18. Martišauskienė E . Pedagogo kompetencijų samprata ir modeliai. Pedagogo kom­ petencijos. Vilnius, 2 0 0 8 . I S B N 9 7 8 ­ 9 9 5 5 ­ 2 5 ­ 3 7 8 ­ 5 . 19. Miniotienė B . , Žindžiuvienė I. Descriptive bilingual glossa/y of educa/ioual terms. Kaunas, 2 0 0 6 . I S B N 9 9 5 5 ­ 1 2 ­ 1 2 5 ­ 4 . SOCIALINIU DARBUOTOJO KOMPETENCIJŲ SAMPRATŲ A N A L I Z E 63 I S S N I3S S O C I A L I N I S U G D Y M A S . 2010. N R . 11 (22) 20. Socialinis darbas: profesinės veiklos įvadas (tarptautinis projektas). Marokas, 2 0 0 4 . ISBN 978­9955­636­04­5. 21. Šernas V. Profesinės veiklos didaktika:profesinio rengimo tyrimai. Vilnius, 1998. I S B N 9986­516­10­2. 22. Švedaitė B . Socialinio darbo sistema Lietuvos visuomenės kaitos kontekstu. Actąpaedagogica 23. Vilnensia, 2 0 0 4 , Nr. 12. Vaicekauskienė V. Socialinių darbuotojų rengimo turinio prielaidos. Socialinis ugdymas, 2 0 0 7 , Nr. 4 (15). I S B N 1392­9569. 24. Vyšniauskienė D . , Minkutė R. Socialinės veiklos profesinė etika. K a u n a s , 2 0 0 8 . I S B N 978­9955­25­508­6. V i d a G u d ž i n s k i e n ė — socialinių mokslų (edukologija) daktarė; Vilniaus pedagoginio universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto Sveikatos ugdymo katedros docentė, Socialinės komunikacijos instituto Socialinės sanglaudos katedros vedėja; mokslinių interesų sritys: ugdymo proceso modeliavimas, sveikatos saugojimas, stiprinimas ir ugdymas, įvairių besimokančiųjų kompetencijų raiška, pedagogų rengimas; adresas: Studentų g. 39, LT­08106 Vilnius; el. paštas vida.gudzinskiene@gmail.com J u r g i t a N o r v a i š a i t ė — Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto Socialinės sanglaudos katedros socialinio darbo studijų programos magistrante; adresas: Studentų g. 39, LT­08106 Vilnius; el. paštas Jurgita.norvaisaite@gmail.com Gauta 2 0 0 9 m. gegužės mėn. Pateikta spaudai 2 0 1 0 m. sausio m ė n . 64 Vida G U D Ž I N S K 1 H N K , Jurgita N O R V A I Š A I T Ė SOCIALINIS UGDYMAS. 2010. NR. 11 (22) Vida G U D Ž I N S K I E N Ė , Jurgita NORVAIŠAITĖ ANALYSIS OF CONCEPTIONS OF SOCIAL WORKER'S COMPETENCES A b s t r a c t . This article makes a review o f the notion o f competence, its conception, classification, links with other notions following works by M. Davies (2000), V. Kučinskas, R. K u č i n s k i e n ė ( 2 0 0 0 ) , R . A d a m o n i e n ė and others ( 2 0 0 1 ) , L . C. J o h n s o n ( 2 0 0 3 ) , V. Ivanauskienė, L . Varžinskienė (2003, 2004), B . Švedaitė (2004), R. Laužackas (2005), B . M i n i o t i e n ė , I. Žindžiuvienė ( 2 0 0 6 ) , M. Andrašiūnienė ( 2 0 0 7 ) , L . J o v a i š a ( 2 0 0 7 ) , V. Vaicekauskienė (2007), E . Martišauskienė (2008), D . Vyšniauskienė, R. Minkutė (2008). It also highlights the integral parts o f social worker's competences. Key words: conception o f competence, integral parts, social worker. Introduction I n 1991 t h e training o f social workers started i n Lithuania and in 2 0 0 8 t h e needed qualifications and c o m p e t e n c e s were defined in t h e R e g u l a t i o n s o f Study Field o f S o c i a l W o r k . C o m p e t e n c e s showing that an individual has acquired sufficient knowl­ edge, skills and values for c o m p l e t i o n o f o w n w o r k are needed and this is emphasised in various d o c u m e n t s (the L a w o n E d u c a t i o n o f R L ( 2 0 0 3 ) , t h e R e q u i r e m e n t s for Qualification o f Social Workers and their Assistants ( 2 0 0 6 ) , t h e Regulations o f Study Field o f S o c i a l W o r k ( 2 0 0 8 ) , t h e Standard o f S o c i a l W o r k e r T r a i n i n g ( 2 0 0 8 ) ) . The goal of the research: to reveal c o n c e p t i o n s o f c o m p e t e n c e s presented by different scientists and to identify key c o m p e t e n c e s o f a social worker. The objectives of the research: 1. to analyse c o n c e p t i o n s o f c o m p e t e n c e s presented by different scientists. 2 . to describe integral c o m p o n e n t s o f social worker's c o m p e t e n c e . E a c h author presents o w n definition o f c o m p e t e n c e but all t h e definitions analysed in t h e article are similar. L . J o v a i š a ( 2 0 0 7 , p. 121) defines c o m p e t e n c e in t w o ways: first, c o m p e t e n c e as quality o f professional education requirements' implementation; second, c o m p e t e n c e as a quality o f specialised activity, w h i c h is granted having c o m ­ pleted consecutive studies o f a c o r r e s p o n d i n g level o r a vocational school. A c c o r d i n g to R . L a u ž a c k a s ( 2 0 0 5 , p. 18), c o m p e t e n c e is an ability to p e r f o r m a c e r t a i n opera­ tion o r a task in a real o r simulated situation o f activity. C o m p e t e n c e is determined by knowledge, abilities, possessed attitudes and principles. T h e level o f its quality is preconditioned by t h e e x p e r i e n c e acquired by an employee. 146 SOCIAL INTEGRATION O F DIFFERENT SOCIAL GROUPS T h e b o o k " S o c i a l i n i s darbas š v i e t i m o sistemoje" ( 2 0 0 0 ) (Social W o r k in E d u c a ­ tion System) defines c o m p e t e n c e as a d e m o n s t r a t i o n o f efficient activity, an ability to p e r f o r m t h e assigned tasks in a real o r simulated w o r k situations; secondly, this is an ability to properly carry out activity a c c o r d i n g t o qualification, k n o w l e d g e a n d skills; thirdly, this is a n obligation to c o n d u c t an activity ( K u č i n s k a s , K u č i n s k i e n ė , 2 0 0 0 , p. 2 0 5 ) . M . A n d r a š i ū n i e n ė ( 2 0 0 7 , p. 5 4 ) states that c o m p e t e n c e is: 1) a d e m o n ­ stration o f efficient activities, an ability to p e r f o r m delegated assignments in real o r simulated w o r k i n g situation; 2 ) a n ability to p e r f o r m an activity properly a c c o r d i n g to t h e possessed knowledge and skills; 3) qualification­based awareness. Authors provide different definitions of competence. The majority criteria according to which the content of competence is evaluated. sised: possession is an activity of knowledge and abilities, that an individual of them are guided Thefollowing acting according to particular is capable of by similar aspects are empha­ value­basedprinciples, it performing. C o m p e t e n c e s t r u c t u r e . T h e c o n c e p t i o n o f c o m p e t e n c e was first i n t r o d u c e d by G e r m a n l a b o u r m a r k e t and v o c a t i o n a l training researcher D . M e r t e n s i n 1974. H e pointed out 4 types o f general c o m p e t e n c e s : basic c o m p e t e n c e s (personal abilities o f highest level (logic, critical t h i n k i n g , creativity, etc.); horizontal c o n c e p t i o n s (re­ lated t o search for i n f o r m a t i o n , its p r o c e s s i n g and application); " e x t e n s i v e elements " (special professional k n o w l e d g e and abilities); " m o b i l e f a c t o r s " (knowledge that does n o t c h a n g e in t h e c o u r s e o f history) ( L a u ž a c k a s , 2 0 0 5 , p. 4 1 ) . I n his b o o k " S o c i a l W o r k " M . Davies ( 2 0 0 0 , p. 2) classifies c o m p e t e n c e s according to activities that require the following actions: m a i n skills relevant for survival; second distinguishable aspect includes self­care; hygiene makes up a third element. T h e last aspect differentiated by the author is social relations (e.g. to establish c o m m u n i c a t i o n , etc.). C o m p e t e n c e manifests itself in these aspects and develops consistently. S o c i a l worker's c o m p e t e n c e is an ability to carry out an a s s i g n m e n t and obliga­ tion. It also e m b r a c e s educational and empirical requirements: an ability to p e r f o r m work­related a s s i g n m e n t s , a c t i n g w i t h i n the c o d e o f value­based and professional ethics to achieve goals o f social w o r k (Ivanauskienė, Varžinskienė, 2 0 0 3 , p. 1 2 9 ) . K i e r a n O ' H a g a n (1997) suggests six c o m m o n social work tasks which are so widely applicable that can b e called c o m p e t e n c e areas: 1) to c o m m u n i c a t e and engage; 2 ) t o p r o m o t e and enable; 3) to assess and plan; 4) to intervene and provide services; 5) to work in organisations; 6 ) to develop professional c o m p e t e n c e s (Ivanauskienė, Varžinskienė, 2 0 0 3 , p. 1 2 9 ) . G e n e r a l i s i n g , the structure o f c o m p e t e n c e can b e perceived as a possession o f necessary knowledge, skills and abilities that are acquired in a c o r r e s p o n d i n g edu­ ANALYSIS O P C O N C E P T I O N S O P SOCIAL WORKER'S C O M P E T E N C E S 147 ISSN 1392 056 S O C I A L I N I S U G D Y M A S . 2010. N R . 11 (22) cation institution. Competence is perceived as an interaction of two systems in its broad sense. Knowledge as a part of competence content. According to various authors (P.Jucevičienė, D. Lepaitė (2001), V. Ivanauskienė, L. Varžinskienė (2003, 2004); R. Laužackas (2005) and others), definitions of notion of competence emphasise possession of abilities, knowledge, skills and principles. Knowledge is one of the most important aspects. L.Jovaiša (2005) states that knowledge is a result of reality cognition that provides verbal and symbolic informa­ tion about things, phenomena and relations among them. The concept of knowledge is analysed by R. Laužackas, who states that knowledge embraces certain facts about the surrounding world and which can be divided into objective (scientific), subjective (literary, esthetical thoughts of an individual) and moral (common normative prin­ ciples and attitudes) (Profesinio rengimo terminų aiškinamasis žodynas, 2005). According to B. Miniotienė and L Zindžiuvienė (2006, p. 88), knowledge is a collective notion, which is applied in a practical activity of a particular profession, or general data, information and experience which are relevant to efficient work. Working in the sphere of social work, a considerable attention is paid to knowledge because it is one of the fundamental factors that assures competent performance of functions. B. Compton and R. Galaway (1999) emphasise that knowledge of 3 types is of utmost importance to a social worker: namely, knowledge of personal behaviour of an individual, methods of adaptation and factors affecting it; of the situation; of the community, its institutions and various structures of resources; of the conception that would enable us to perceive the interaction between knowledge and environment, that stimulates or suppresses the development and evolution of a human potential, stimulates or suppresses the ability of the environment to support the variety of human potential (Ivanauskienė, Varžinskienė, 2004, p. 65). It can be stated that knowledge, perceived substantiated, tangible results, of scientifically as a means, which allows for achievement and practically applicable, of anticipated is one of the integral parts competence. Abilities as a part of competence content. Concepts of abilities and compe­ tence are frequently perceived identically; however, these are not equivalent notions. Competences are functional abilities to carry out a certain activity, whereas abilities most frequently express the content of competence. This is the part of a competence that most frequently can be measured and evaluated (Martišauskienė, 2008, p. 63). Abilities are often noticeable in the learning process but they have to be integrated into a particular sphere of activity which later results in development of one or an­ 148 Villa GUD/ČINSKIIiNI'i, J u r i w N O R V A I Š A I T E K SOCIAL INTEGRATION O F DIFFERENT SOCIAL GROUPS o t h e r c o m p e t e n c e . I n his " E n c i k l o p e d i n i s edukologijos ž o d y n a s " ( E n c y c l o p a e d i c D i c t i o n a r y o f E d u c a t i o n Terms) ( 2 0 0 7 , p. 80) L . J o v a i š a firstly approaches t h e n o t i o n "ability" as a physical o r psychical capacity, a c e r t a i n a c t i o n , b e h a v i o u r o r activity; secondly, as a p r e c o n d i t i o n for a skill o r its o u t c o m e . T h e author states that health is a foundation for physical ability, knowledge and skills serve as key elements o f psychological abilities, whereas social ability includes t h e right to act, etc. I n his m o n o g r a p h " P r o f e s i n i o rengimo metodologija" ( 2 0 0 5 ) R . Laužackas states that i n L i t h u a n i a t h e attention to development o f general c o m p e t e n c e s increased w h e n educational reform started. E i g h t functional spheres o f h u m a n activity, w h i c h include general abilities, were identified. Basic skills Skills of business organisation Leadership skills Living skills GENERAL ABILITIES Broad skills Essential skills Employability skills Social and civic skills Fig. 1. Scheme of general abilities according to T. Jovaila and S. Show (1998) (from Lauzackas, 2005, p. 43) T h u s , c o r e abilities b u m p e r objective c o n t r a d i c t i o n lying in the essence o f profes­ sion and based on requirements deriving from the activity and personal expectations and possibilities. T h e y also include knowledge, abilities, skills, attitudes and value­ based orientations used for a long time that d e t e r m i n e a well­rounded education and development o f a personality, individual's professional flexibility and mobility ( L a u z a c k a s , 2 0 0 5 , p. 4 6 ) . ANALYSIS O F C O N C E P T I O N S O F SOCIAL WORKER'S C O M P E T E N C E S 149 I S S N 1392­95G S O C I A L I N I S U G D Y M A S . 2010. NR. 11 (22) R . A d a m o n i e n e and others ( 2 0 0 1 ) divide abilities into two groups: special (sub­ ject­based) and general (Fig. 2 ) . I n the m o n o g r a p h written by R . L a u z a c k a s in 2 0 0 5 , general abilities are based o n individual's involvement into the society. R . A d a m o n i e n e and others point out the following spheres o f general abilities: c o m m u n i c a t i o n , math­ ematical literacy, awareness o f i n f o r m a t i o n technologies, foreign language, etc. Mathematical literacy Information technologies Communication Foreign language Personal Problem solution Fig. 2. Scheme of abilities structure (Adamoniene and others, 2001, p. 51) Ability learning is an integral part and teaching. Abilities of competence, which is determined as a faculty can be divided into general, special and developed through professional. Skill as a c o m p o n e n t o f c o m p e t e n c e content. H a v i n g acquired knowledge, it is particularly i m p o r t a n t to b e able to apply it in p r a c t i c e . A skill is a c o m p o n e n t o f practice, w h i c h links knowledge and values, t u r n t h e m into actions and responses t o a c o n c e r n o r a need ( J o h n s o n , 2 0 0 3 , p. 6 3 ) . A c c o r d i n g to V. Kučinskas and R . Kučinskienė ( 2 0 0 0 , p. 2 0 4 ) , a skill is a well­learnt action, w h o s e elements do n o t need to b e consciously regulated o r controlled. V. Šernas ( 1 9 9 8 , p. 2 2 ) states that skills are c o m p l e x e s o f automated production or o t h e r faculties, w h e n certain tension in order to p e r f o r m actions correctly absent as well as strict c o n t r o l o f o w n actions. J . L e o n a v i č i u s (1993, p. 7 3 ) t h i n k s that a skill is a faculty to perform an action automatically acquired during practice; its m e c h a n i s m is a d y n a m i c stereotype and a c c o r d i n g to types o f actions skills are classified into m o t o r , sensor and intellectual o n e s . I n his " S o c i a l W o r k P r a c t i c e " ( 2 0 0 3 ) L . C . J o h n s o n defines skills as a capacity to employ knowledge, talent, personal qualities and resources and divides t h e m into 150 Vida G U D X I N S K I U N H , Jurgita N O R V A I Š A I T Ė SOCIAL INTEGRATION O F DIFFERENT SOCIAL GROUPS four spheres: accumulation and assessment of information; increase in professional­ ism and its employment; practical activity with individuals, groups and communities and assessment. A social worker has to develop such skills as self­perception, empathy, attitudes to individuals of other races, gender, age, sexual orientation, disabled people, etc. (Johnson, 2003, p. 63­64). While analysing skills of a social worker, B. Švedaitė (2004, p. 7) employs ideas presented by M. Bommes and A. Scherry in 2000 and emphasises 3 main spheres of modern society, where a social worker is to possess the following skills: to provide assistance how to avoid exclusion (e.g., elimination from the society); assistance for inclusion of individuals (e.g., to adapt to life in the society having left the foster home); administration of inclusion (work in social service institutions: care and custody). Thus, a social worker has to be aware of the current situation in the country and to understand reasons for individuals' exclusion from the society and to possess skills to help such people; to be able to integrate an individual released from prison or who has left foster home, etc.; and the last main aspect includes monitoring of such people to prevent them from "exclusion". Generalising motor, sensomotor current situation the importance skills, in the of social worker's practical skills etc. are not enough; a social worker it is important needs skills to emphasise that are related that to the country. Values as a component of competence content. Knowledge and values are two notions that are frequently mixed. Knowledge can be proved and it is applied practically, whereas values cannot be proved and they show individual's priorities (Johnson, 2003, p. 57). L.Jovaiša (2007, p. 325) provides two definitions of values. Firstly, it is an object, which meaningfully satisfies needs of an individual and society; secondly, it is a mo­ tive for personality activity and behaviour, which is related with objects that meet material, cultural and spiritual personality needs. According to D. Vyšniauskaitė and R. Minkutė (2008, p. 260), a value is a certain ideal, goal or belief that at least one of the methods or choices is personally socially more acceptable than any other. This is a norm of behaviour, a standard, rule, motive for individual's activity. It is a long­term belief that a principle of a certain activity or an existential ideal is personally or socially prioritised over any other alternative or opposite activity principles or existential ide­ als. B. Compton and R. Galaway (1999) see values as professional and, apparently, not provable credos of a human nature, which are not universal and embrace a relatively broad cultural context (Ivanauskienė, Varžinskienė, 2003, p. 131). ANALYSIS O F C O N C E P T I O N S O F SOCIAL WORKER'S C O M P E T E N C E S 151 ISSN I39295G S O C I A L I N I S U G D Y M A S . 2010. NR. 11 (22) T h o u g h a n u m b e r o f authors identify values w i t h b e l i e f s , activity m o t i v e s , whereas others see t h e m as n o r m s , rules; however, all the definitions o f values share a c o m m o n feature: the value is assigned t o somebody. It does n o t exist o r m a n i f e s t by itself — it always o c c u r s w h i l e individual p e r f o r m s a social role (Vyšniauskienė, M i n k u t ė , 2 0 0 8 , p. 6 ) . Roles of social worker Family . member Personal values Member of society Social values Employee of organisation Values of employee in organisation Representative of own profession Professional values Fig. 3. Values influencing social worker's roles (Vyšniauskienė, Minkutė, 2008, p. 67) A social w o r k e r is firstly a family m e m b e r , an employee o f an organisation, a society m e m b e r and a representative o f o w n profession. S u c h roles are pointed out by D . Vyšniauskienė and R . M i n k u t ė ( 2 0 0 8 ) . Different roles and values that are char­ acteristic o f a particular role may b e distinguished in e a c h sphere: firstly, values may b e ultimate, i.e., t h e m o s t abstract values acknowledged by the majority o f people. O n e m o r e type o f values c o m p r i s e s p r o x i m a t e o r direct values, w h i c h are specific and related to the final desirable state. T h e third type o f values includes instrumental values ( J o h n s o n , 2 0 0 3 , p. 5 7 ­ 5 8 ) . Thus, a social worker has tofollow theprinciples ofthe code of professional ethics, which underlines such values as love of fellow­people, patience, self­controljustice, wisdom, diligence, belief and hope. Thus, fel­ low­feeling with a client is established and mutual understanding 152 is achieved striving for better results. Vida G U D Ž I N S K I E N E . J u r g i t a NORVAIŠAI"!'!'; SOCIAL INTEGRATION O F DIFFERENT SOCIAL GROUPS Professional c o m p e t e n c e s o f a social worker. T h e analysis o f the profession shows that it includes specialised activity, a certain adequacy o f qualities o f a particular individual and h i s / h e r structure o f activity features, a certain c o n s t a n t d e p e n d e n c e o n specific e n v i r o n m e n t , a c o n s t a n t c h a n g e in activity features and a renewal o f p e r s o n a l p a r a m e t e r s that characterise the activity o f employees. Profession is a per­ sonified and institutionalised specific activity o f a h u m a n being. Profession involves an integrated interaction o f personal characteristics, features and specific w o r k i n g c o n d i t i o n s ( L a u ž a c k a s , 2 0 0 5 , p. 3 4 ) . T h e c o n t e n t o f professional activity comprises n o t only a n ability to p e r f o r m a certain n u m b e r o f functions in a qualitative way but it is inevitably related to their mutual c o n s i s t e n c y o r interaction. A social worker, w h o aims at quality professional activity, has to possess certain functional abilities that are referred to as c o m p e t e n c e s ( L a u ž a c k a s , 2 0 0 5 , p. 3 5 ) . I. D i r g ė l i e n ė a n d A . K i a u n y t ė ( 2 0 0 6 ) distinguished five m a i n c o m p e t e n c e s o f a social worker. T h e y e m b r a c e such abilities as identification o f needs; assistance planning; provision o f assistance; evaluation o f assistance and general issues related to activity organisation. V. Vaicekauskienė ( 2 0 0 7 , p. 2 9 ) classifies social worker's c o m p e t e n c e s a c c o r d i n g to goals and c o n t e n t o f social w o r k studies, w h i c h are ori­ ented to education and d e v e l o p m e n t o f the following professional c o m p e t e n c e s : c o n c e p t u a l (scientific) that include acquisition o f t h e theoretical fundamentals o f t h e profession; i n s t r u m e n t a l that e m b r a c e acquisition o f basic professional knowledge; integral expressed through a n ability to l i n k theory and practice; e n v i r o n m e n t a l that manifests itself t h r o u g h p e r c e p t i o n o f social, e c o n o m i c and cultural c i r c u m s t a n c e s u n d e r w h i c h social work p r a c t i c e is carried out; adaptive ­ p r o g n o s t i c that refer to an ability t o foresee c h a n g e s that are relevant to profession and to prepare for t h e m and c o m p e t e n c e o f interpersonal relations that is seen as a n ability and skill to ef­ ficiently employ all the c o m m u n i c a t i o n m e a n s . Professional competences are related to an ability to perform particular tasks in a specific sphere. Its structure is frequently, to biggest extent, determined by the particular object o f individual's profession. Evaluating the structure o f professional competence o f a specialist, S. Daukilas (1998) pointed out its three integral parts: technical­technological (subject­related), social and strategic (planning) (Adamonicnė and others, 2 0 0 1 , p. 35). Strategic professional c o m p e t e n c e is the m a i n goal o f vocational training. Social c o m p e t e n c e o f an individual is preconditioned by h i s / h e r value system, an ability to c o m m u n i c a t e and collaborate with a wide range o f social e n v i r o n m e n t subjects, a mas­ tery o f finding solutions to various conflict situations and an ability to avoid t h e m . ANALYSIS O F C O N C E P T I O N S O F SOCIAL WORKER'S C O M P E T E N C E S 153 ISSN 1332­95G S O C I A L I N I S U G D Y M A S . 2010. N R . 11 (22) Conclusions 1. C o m p e t e n c e is an ability to apply t h e possessed knowledge, skills and values u n d e r particular c i r c u m s t a n c e s . 2 . C o m p e t e n c e consists o f the following integral parts: knowledge, abilities, skills and values that are the m a i n factors that help t o achieve g o o d o u t c o m e and c o n d u c t professional activities i n a c o m p e t e n t way. Values include social worker's principles and attitudes to a client. A social worker has t o follow such values as empathy, help t o fellow­people, patience, self­control, etc. Literature 1. A d a m o n i e n ė R., Daukilas S., Kriščiūnas B . , M a k n i e n ė L , Palujanskienė A . Profesinio ugdymo pagrindai. Vilnius, 2 0 0 1 . I S B N 9 9 8 6 ­ 8 2 4 ­ 9 5 ­ 8 . 2. Andrašiūnienė M . Socialinio darbo terminą žodynėlis: methodological aid. Vilnius, 2007. 3. Davies M. Social Work. Blackwell Publishing, 2 0 0 0 . ISBN­13: 978­0­631­21451­9. I S B N 9955­519­70­3. 4. Dirgėlienė I., Kiaunytė A. Praktika siteto patirtis). rengiant socialinius darbuotojus (Klaipėdos univer­ Klaipėda, 2 0 0 6 . I S B N 9 9 5 5 ­ 1 8 ­ 1 0 5 ­ 2 . 5. Haider A . Filosofijos žodynas. Vilnius, 2 0 0 2 . I S B N 9 9 5 5 ­ 0 8 ­ 1 6 4 ­ 3 . 6. Ivanauskienė V , Varžinskienė L . Socialinių darbuotojų kompetencija ir nuolatinis mokymasis. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 2 0 0 3 , N o . 6. 7. Ivanauskienė V , Varžinskienė L . Socialinio darbo žinios — socialinių darbuotojų 8. Jacikevičius A . Siela, mokslas, gyvensena. 9. J o h n s o n L . C. Socialinio kompetencijos sudėtinė dalis. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos^ 2 0 0 4 , N o . 8. darbo praktika: Vilnius, 1994. I S B N 9 9 8 6 ­ 4 6 5 ­ 1 0 ­ 9 . bendrasis požiūris. Vilnius, 2 0 0 3 . I S B N 9986­9357­5­X. 10. Jovaiša L . Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius, 2007. I S B N 9 9 5 5 ­ 5 1 2 ­ 9 2 ­ X . 11. Jovaiša T., Shaw S. Žvilgsnis į bendrųjų gebėjimų ugdymą rytų ir centrinėje E u r o p o j e (partnerių šalyse). Profesinis rengimas: tyrimai ir aktualijos, 1998, N o . 1. 12. Jucevičienė P , Lepaitė D . Integruotas požiūris j socialinio darbo teoriją ir praktiką — X X I amžiaus iššūkių žmonėms atsakas. Ada Paedagogica Vilnensia, 2 0 0 1 , N o . 8. I S S N 1392­0561. 13. Kučinskas V , Kučinskienė R . Socialinis darbas švietimo sistemoje: teoriniai aspektai: study book. Klaipėda, 2 0 0 0 . I S B N 9 9 5 5 ­ 4 5 6 ­ 0 6 ­ X . 154 Vida G U D Ž I N S K I l i N l i , Jurgita N O R V A I Š A I T Ė SOCIAL INTEGRATION O F DIFFERENT SOCIAL GROUPS 14. Laužackas R . Profesinio rengimo metodologija: monograpb. K a u n a s , 2 0 0 5 . I S B N 9 9 5 5 ­ 12­057­6. 15. Laužackas R . Profesinio rengimo terminų aiškinamasis žodynas. K a u n a s , 2 0 0 5 . I S B N 9955­12­058­4. 16. Leonavičius J . , Sociologijos žodynas. Vilnius, 1993. I S B N 9 9 8 6 ­ 0 8 ­ 0 0 2 ­ 9 17. Lukoševičienė I. Profesinio socialinio darbo pagrindai. K a u n a s , 1995. I S B N 8 9 8 6 ­ 461­10­3. 18. Martišauskienė E . Pedagogo kompetencijų samprata ir modeliai. Pedagogo kom­ petencijos. Vilnius, 2 0 0 8 . I S B N 9 7 8 ­ 9 9 5 5 ­ 2 5 ­ 3 7 8 ­ 5 . 19. Miniotienė B . , Žindžiuvienė I. Descriptive Bilingual Glossaty of Educational Terms. Kaunas, 2 0 0 6 . I S B N 9955­12­125­4. 20. Socialinis darbas: profesinės veiklos įvadas (internationalproject). Marokas, 2 0 0 4 . rengimo tyrimai. Vilnius, 1998. I S B N ISBN 978­9955­636­04­5. 21. Šernas V. Profesinės veiklos didaktika:profesinio 9986­516­10­2. 22. Švedaitė B . Socialinio darbo sistema Lietuvos visuomenės kaitos kontekstu. Actą Paedagogica Vilnensia, 2 0 0 4 , No. 12. 23. Vaicekauskienė V. Socialinių darbuotojų rengimo turinio prielaidos. 24. Vyšniauskienė D . , Minkutė R . Socialinės veiklos profesinė etika. Kaunas, 2 0 0 8 . I S B N Socialinis ugdymas, 2 0 0 7 , N o . 4 (15). I S B N 1392­9569. 978­9955­25­508­6. V i d a G u d ž i n s k i e n ė — Doctor o f Social Sciences, Associated Professor o f Department o f Health Education, Faculty o f Sports and Health, Vilnius Pedagogical University, Head o f Social Cohesion Department at Institute o f Social Communication, V P U ; spheres of research interests: modelling o f educational process, health promotion and education, development o f different student competences, professional competences o f educator, teacher training; ad­ dress: Studentu St. 39, LT­08106 Vilnius, Lithuania; e­mail vida.gudzinskiene@gmail.com J u r g i t a N o r v a i š a i t ė — Student o f Master study programme o f Social Work o f Social Co­ hesion Department at Institute o f Social Communication, VPU; address: Studentu St. 39, LT­08106 Vilnius; c­mail jurgita.norvaisaite@gmail.com R e c e i v e d in May 2009 S u b m i t t e d for publication in J a n u a r y 2 0 1 0 A N A L Y S I S OF" C O N C E P T I O N S O P S O C I A L W O R K E R ' S C O M P E T E N C E S 155 ISSN 1392­056