Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                
Pereiti prie turinio

Alhambra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alhambra
Pasaulio paveldo sąrašas

Portikas ir tvenkinys Aukštutinėje Alhambroje
Vieta Ispanija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus i, iii, iv
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda (angl.) (pranc.): 314
Regionas** Europa
Įrašymo istorija
Įrašas 1984  (8 sesija)
Alhambra šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka: Alhambra
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Alhambra (isp. Alhambra, arab. الْحَمْرَاء = al-Ḥamrā – „raudonoji“) – maurų valdovų rūmų ansamblis pietų Ispanijoje, Andalūzijoje, greta Granados miesto.

Alhambros rūmai pastatyti XIV a. Granados emyrato (Al-Andalusija) valdovų. Statybos baigtos valdant sultonui Muhamedui V (13531391 m.). Rūmai buvo Al-Andalusijos kultūros, menų, mokslo centras. 1495 m. Alhambra buvo užkariauta ispanų. 1526 m. vietoje mečetės pradėti statyti Karolio V rūmai (architektas Pedro Machuca), bet nebaigti. Rūmai nukentėjo per 1812 m. Napoleono I invaziją, 1821 m. žemės drebėjimą. Vėliau restauruoti. 1984 m. Alhambra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Yra išlikę citadelės (alkasabos) bokštai, išorinės sienos, pylimai, taip pat Alhambros valdovų rūmai, aukštutinė Alhambra (valdžios rūmai) ir maurų valdovų sodai Cheneralife. Puošnios Valdovų rūmų reprezentacinės salės (ambasadorių, dviejų seserų su mukarnais ir kitos) bei gyvenamosios patalpos išdėstytos aplink Mirtų ir Liūtų kiemus. Mirtų kieme yra bosketų ir arkadų juosiamas puošnus tvenkinys, Liūtų kieme – fontanas, laikomas 12 marmurinių liūtų skulptūrų[1]. Alhambra yra laikoma maurų architektūros ir meno šedevru, gausiai dekoruota arabeskomis, freskomis, medžio drožiniais, daug ornamentacijos; sukurtas subtilus vandens ir šviesos žaismas, gausu fontanų, vandens latakų, tvenkinių, įrengtos pirtys. Aplink apsodintos kiparisų alėjos, apelsinmedžiai, žydintys gėlynai.

  1. Alhambra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001