Lietuvos geografija

Lietuvos geografija
Žemynas	Europa
Regionas	Šiaurės Europa
Plotas	65 300 km² 96 % žemės 4 % vandens
Pakrantė	262 km
Sienos	Baltarusija 678,8 km Latvija 588,1 km Lenkija 104,4 km Rusija 274,9 km
Aukščiausias taškas	Aukštojas 293,84 m
Žemiausias taškas	Rusnės sala - 1,3 m
Ilgiausia upė	Nemunas 475 km
Didžiausias ežeras	Drūkšiai 44,87 km²

Lietuva – didžiausia ir gausiausiai gyvenama Baltijos valstybė. Lietuvos reljefas gana lygus, išskyrus kalvotas lygumas rytuose ir vakaruose, nesiekiančias 300 m virš jūros lygio. Lietuvos plotas – 65,3 tūkst. km². Gausu ežerų ir pelkių, miškai dengia beveik 33 % šalies teritorijos.

Lietuvos vaizdas iš dirbtinio palydovo

Lietuvos geografinės koordinatės:

• Šiaurėje – 56°27' šiaurės platumos (į šiaurės vakarus nuo Aspariškių kaimo, Biržų raj.);
• Pietuose – 53°54' šiaurės platumos (į pietryčius nuo Kabelių ir į pietus nuo Musteikos kaimų, Varėnos raj.);
• Vakaruose – 20°56' rytų ilgumos (į pietvakarius nuo Nidos, Neringos miesto siena su Kaliningrado sritimi);
• Rytuose – 26°51' rytų ilgumos (į pietryčius nuo Vosiūnų kaimo, Dysnos upė priešais Baltarusijos gyvenvietę Kazėnus, Ignalinos raj.).

Lietuvoje yra geografinis Europos centras. Jo padėtį 1990 m. nustatė Prancūzijos geografijos institutas Paryžiuje. Tai – 54°54' šiaurės platumos ir 25°19' rytų ilgumos. Europos centras yra 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie Vilniaus – Molėtų plento. Geografinis Lietuvos vidurys yra prie Kėdainių. Jo koordinatės – 55°10' šiaurės platumos ir 23°39' rytų ilgumos.

Aukščiausios Lietuvos kalvos:

1. Aukštojo kalnas (Aukštojas) – 293,84 m;
2. Juozapinė – 293,6 m;
3. Kruopinė – 293,4 m;
4. Nevaišiai – 288,9 m.

Vandens telkiniai

Ilgiausios upės

	Bendras ilgis (km)	Ilgis Lietuvoje (km)
Nemunas	937	475
Neris	510	234
Venta	346	161
Šešupė	298	209
Mūša	284	146

Didžiausi ežerai:

• Drūkšiai – 4479,0 ha
• Dysnai – 2439,4 ha
• Dusia – 2334,2 ha
• Sartai – 1331,6 ha
• Luodis – 1320,0 ha

(Vištytis – 1792,0 ha – būtų ketvirtas pagal dydį ežeras, tačiau didžioji jo dalis ne Lietuvoje)

Didžiausios pelkės (km²)

• Žuvinto palios – 68,5
• Čepkelių raistas – 58,6
• Didysis Tyrulis – 47,2
• Baltosios Vokės pelkė – 40,1
• Praviršulio Tyrulis – 36,4

Dirbama žemė daugiausia smėlėta ir molinga.

Žemiausias taškas – Nemuno deltoje, Atmatos ir Skirvytės juosiamoje Rusnės saloje (–1,3 m), aukščiausias – Aukštojo kalnas (293,84 m) Medininkų aukštumoje.

Gamtiniai ištekliai

Pagrindiniai gamtiniai ištekliai – smėlis, molis, žvyras, taip pat yra apie 1,6 milijonų m³ naftos, pietrytiniuose rajonuose – geležies rūda ir granitas.

Gamtinių išteklių prekių produkcija Lietuvoje (tonos, 2008 m.)
Cementas	1075581
Molis ir statybiniai skalūnai	624470
Smulkus granitas	810000
Akmens skalda	6896987
Dolomitas	4752
Akmens miltai ir granulės	15538
Klintis	1625089
Durpės	537000
Nafta	127658
Smėlis ir žvyras	9469411
Kvarcinis smėlis	38300
Siera	73870
Sieros rūgštis	686

Klimatas

Lietuvoje vyrauja vidutinių platumų klimatas, laipsniškai pereinantis iš jūrinio į žemyninį.

Žiemos permainingos, su dažnais atodrėkiais. Dangus dažnai padengtas debesimis, sninga, būna šlapdriba, pajūryje dažnai lyja. Vidutinė oro temperatūra svyruoja nuo -3 °C pajūryje iki -6 °C rytiniame pakraštyje. Kartais praūžia uraganinio stiprumo vėjai, dažnai siaučia pūga, būna plikledis, lijundra.

Pavasaris Lietuvoje permainingas, dažnai debesuotas, bet giedrų dienų vis daugėja ir gegužė neretai būna pats giedriausias metų mėnuo. Kovą dažnai sninga, o gegužę dažni trumpi lietūs su perkūnija. Gegužės pradžioje dar kartais pasitaiko šlapdribos.

Vasara Lietuvoje vidutiniškai šilta. Karšti sausi orai kaitaliojasi su lietingais ir vėsiais. Pvz. 2006 m. liepos mėnesį beveik nuolat vyravo karšti sausi orai, o 2007 m. vasarą - lietingi ir vėsūs orai.

Ruduo Lietuvoje dažnai apsiniaukęs, vėjuotas ir lietingas, ypač pajūryje. Pvz. 2005 m. vidutinė oro temperatūra buvo nuo +6,1 iki +8,3 °C (nuo +0,5 iki +1,1 °C aukštesnė nei vidutinė daugiametė).

Aplinkosauga

Lietuvoje saugomų teritorijų plotas yra 9988 km², tai sudaro 15,3 % Lietuvos ploto.

Saugomų teritorijų struktūra sudaro:

188 777 ha – Biosferos poligonai

177 994 ha – Draustiniai

436 922 ha – Regioniniai parkai

156 946 ha – Nacionaliniai parkai

37 250 ha – Rezervatai

Reljefas

Žemaičių aukštuma

Lietuva yra Rytų Europos lygumos vakariniame pakraštyje. Kalvotos aukštumos dienovidinių krypties ruožais kaitaliojasi su lėkštomis lygumomis. Baltijos pajūryje tęsiasi 15–20 km. pločio, iki 50 m absoliutaus aukščio Pajūrio žemuma, kurios pietuose yra Nemuno delta. Toliau į rytus yra Žemaičių aukštuma, susidedanti iš 3 dalių: kalvotos Vidurio Žemaičių aukštumos (aukščiausias taškas – Medvėgalis, 264 m) ir apie 100 m už ją žemesnės Vakarų žemaičių plynaukštės ir Rytų žemaičių plynaukštės. Į šiaurę nuo jos yra Ventos vidurupio žemuma. Lietuvos centrinėje dalyje iš šiaurės į pietvakarius tęsiasi Vidurio Lietuvos žemuma (didžiausias plotis apie 100 km, viduryje aukštis 80–90 m, šiaurėje 50–60 m, vakaruose 35–40 m).

Jos vakarinė dalis vadinama Nemuno žemupio žemuma. Nuo Pajūrio žemumos ją skiria Vilkyškių kalvagūbris. Kita Vidurio žemumos dalis (žemėjanti į šiaurę) susideda iš Nevėžio ir Mūšos-Nemunėlio žemumų. Linkuvos kalvagūbris skiria jas nuo Žiemgalos lygumos, kurios dauguma yra Latvijoje. Lietuvos pietuose ir rytuose yra Baltijos aukštumų Lietuvos lankas. Jame aukščiausias yra Stankūnų kalnas (287 m). Lanko pietinė dalis (tarp Vištyčio ežero ir Nemuno) vadinama Sūduvos aukštuma, vidurinė (tarp Nemuno ir Neries) – Dzūkų aukštuma, šiaurinė (į šiaurę nuo Neries iki Latvijos) – Aukštaičių aukštuma. Iš pietryčių, Baltijos aukštumas juosia Pietryčių lyguma. Rytuose į Lietuvą įeina nedidelės Lietuvos-Baltarusijos aukštumų dalys: Švenčionių-Naročiaus aukštuma ir Ašmenos aukštuma. Pastarojoje yra aukščiausias Lietuvos kalnas – Aukštojas (294 m).

Fiziniai-geografiniai rajonai

Lietuva atsižvelgiant į fizinės geografijos ypatumus yra skirstoma į šiuos rajonus:

• Baltijos duburio sritis:
  • Baltijos pakrantės lyguma
  • Nemuno deltos lyguma
• Kuršo-Žemaičių sritis:
  • Vakarų Žemaičių lyguma
  • Vakarų Žemaičių plynaukštė
  • Vidurio Žemaičių aukštuma
  • Vakarų Kuršo aukštuma
  • Rytų Žemaičių plynaukštė
  • Ventos vidurupio lyguma
• Pabaltijo žemumos sritis:
  • Žiemgalos lyguma
  • Mūšos-Nemunėlio lyguma
  • Nevėžio lyguma
  • Nemuno žemupio lyguma
  • Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštė
• Paskutinio apledėjimo pakraštinių moreninių aukštumų sritis:
  • Vakarų Aukštaičių plynaukštė
  • Aukštaičių aukštuma
  • Pietų Lietuvos aukštuma
  • Švenčionių-Naručio aukštuma
  • Dysnos lyguma
• Paskutinio apledėjimo zandrinių lygumų sritis:
  • Žeimenos-Neries vidurupio lyguma
  • Pietryčių lyguma
• Priešpaskutinio apledėjimo akumuliuotų aukštumų sritis:
  • Ašmenos aukštuma
  • Lydos plynaukštė