1883 m.
Išvaizda
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1883 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ilgalaikiai įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1883 – 1886 m. Rytprūsiuose buvo leidžiamas pirmasis nelegalus lietuviškas laikraštis „Aušra“, skirtas Didžiajai Lietuvai. Atgijo buvęs nelegalus lietuvių tautinis sąjūdis;
- 1883 – 1887 m. „Pagalvės mokestis“ (įvestas 1795 m.) pamažu pakeistas „Žemės mokesčiu“ visiems mokestiniams luomams.
Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nedatuoti
- Įsteigti Kauno ir Vilniaus apygardų teismai bei Vilniaus teismo rūmai. Pagal 1864 m. Rusijos teismų įstatymus užbaigta modernizuoti teismų sistema.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai |
- Sausio 16 d. – Elena Baronienė-Laumianskaitė-Laužikaitė, pedagogė, visuomenės veikėja, viena labiausiai apsišvietusių XX a. pradžios lietuvių moterų (m. 1961 m.).
- Sausio 20 d. – Jonas Augevičius, gydytojas, Lietuvos karinis veikėjas. Pulkininkas leitenantas (m. 1953 m.).
- Sausio 21 d. – Vilius Grytė, Lietuvos pedagogas, evangelikų reformatų kuratorius.[1] (m. 1953 m.).
- Vasario 7 d. – Antanas Didžiulis, Lietuvos gydytojas, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1960 m.).
- Kovo 19 d. – Kazys Puida, lietuvių rašytojas, dramaturgas, vertėjas (m. 1945 m.).
- Kovo 24 d. – Jonas Balčius, Lietuvos visuomenės veikėjas, daraktorius (m. 1945 m.).
- Balandžio 12 d. – Jonas Jakaitis, smuikininkas, orkestro ir choro dirigentas, pedagogas (m. 1963 m.).
- Balandžio 16 d. – Augustinas Voldemaras, tarpukario Lietuvos politinis veikėjas, istorikas, pirmosios vyriausybės vadovas (m. 1942 m.).
- Balandžio 19 d. – Juozas Purickis, diplomatas, žurnalistas, publicistas, visuomenės veikėjas (m. 1934 m.).
- Balandžio 25 d. – Pranas Augustaitis, literatūros tyrinėtojas, filosofijos daktaras (m. 1941 m.).
- Gegužės 18 d. – Veronika Alseikienė-Janulaitytė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, medicinos mokslų daktarė, Vilniaus krašto visuomenės veikėja (m. 1971 m.).
- Gegužės 19 d. – Lidija Dauguvietytė-Malko, Lietuvos pianistė, pedagogė (m. 1955 m.).
- Gegužės 23 d. – Feliksas Milevičius, knygnešys, Lietuvos mėgėjų teatro ir Telšių politinis veikėjas (m. 1965 m.).
- Gegužės 28 d. – Antanas Baltrušaitis, knygnešys, Lietuvos ir JAV spaudos darbuotojas (m. 1970 m.).
- Birželio 9 d. – Antanas Grigoraitis, vargonininkas ir chorvedys.
- Birželio 22 d. – Povilas Gronskis, Lietuvos teisininkas, istorikas (m. 1937 m.).
- Liepos 4 d. – Pranas Kuraitis, pirmasis lietuvis filosofas profesionalas, neotomistas, filosofijos istorikas, rašęs ontologijos ir gnoseologijos klausimais, Lietuvos (vėliau - Vytauto Didžiojo) universiteto profesorius, katalikų kunigas prelatas, ateitininkas (m. 1964 m.).
- Liepos 20 d. – Petras Ruseckas, Lietuvos knygnešys, visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės kovų dalyvis (m. 1945 m.).
- Rugpjūčio 9 d. – Romanas Chodakauskas, Lietuvos karinis veikėjas, teismo pulkininkas (m. 1932 m.).
- Rugpjūčio 18 d. – Jonas Kraucevičius, Lietuvos karininkas, pulkininkas (m. 1964 m.).
- Rugpjūčio 19 d. – Steponas Nasvytis, farmacininkas, vaistininkas, visuomenės veikėjas, lietuvybės skleidėjas, Jonavos ir Kauno politikas, Barborlaukio dvarininkas, Amerikos lietuvių veikėjas, visuomenininkas.[2] (m. 1976 m.).
- Rugpjūčio 23 d. – Pranas Bieliauskas, Lietuvos kunigas, tautosakos rinkėjas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1957 m.).
- Rugpjūčio 27 d. – Vincas Geiga, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1945 m.).
- Rugsėjo 23 d. – Juozas Paknys, ekonomistas, bankininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos ir visuomenės veikėjas, buvęs Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos banko vadovas (m. 1948 m.).
- Rugsėjo 24 d. – Bronė Lukaševičiūtė, Lietuvos ir Lenkijos tapytoja, skulptorė (m. 1963 m.).
- Rugsėjo 26 d. – Kipras Bielinis, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, socialdemokratas, knygnešio Jurgio Bielinio sūnus (m. 1965 m.).
- Spalio 14 d. – Mykolas Itomlenskis, Lietuvos pedagogas, sodininkas (m. 1960 m.).
- Spalio 16 d. – Pijus Grigaitis, žurnalistas, teisininkas, Lietuvos ir JAV lietuvių politinis, kultūros ir visuomenės veikėjas (m. 1969 m.).
- Lapkričio 18 d. – Augustas Baldžius, Klaipėdos krašto visuomenės ir politikos veikėjas (m. 1952 m.).
- Lapkričio 25 d. – Antanina Šalkauskaitė, Lietuvos bibliotekininkė (m. 1964 m.).
- Gruodžio 2 d. – Mykolas Banevičius, Lietuvos literatūros tyrinėtojas (m. 1963 m.).
- Gruodžio 9 d. – Fridrichas Bajoraitis, poetas, publicistas (m. 1909 m.).
- Gruodžio 30 d. – Peliksas Bugailiškis, Lietuvos teisininkas, spaudos darbuotojas, žurnalistas, kraštotyrininkas, muziejininkas, politinis veikėjas (m. 1965 m.).
- Antanas Čechavičius, lietuvių revoliucinis ir visuomenės veikėjas (m. 1917 m.).
- Stanislavas Rodovičius, Lenkijos kariuomenės papulkininkis, Katynės kankinys (m. 1940 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 9 d. – Juozapas Silvestras Dovydaitis, Lietuvos rašytojas, pedagogas (g. 1826 m.).
- Balandžio 26 d. – Napoleonas Orda, XIX a. dailininkas, gyvenęs ir kūręs Rusijos imperijos vakarų gubernijose (g. 1807 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 3 d. – Klementas Ričardas Etlis, Prestvudo vikontas, teisininkas, Didžiosios Britanijos politinis veikėjas (m. 1967 m.).
- Vasario 23 d. – Karlas Teodoras Jaspersas, vokiečių psichiatras ir filosofas, religinio egzistencializmo atstovas, turėjęs didelę įtaką šiuolaikinei filosofijai, teologijai ir psichiatrijai (m. 1969 m.).
- Vasario 25 d. – Ansis Cyrulis, latvių moderno ir art deco tapytojas, grafikas, taikomosios dailės kūrėjas, Latvijos vėliavos autorius (m. 1942 m.).
- Kovo 19 d. – Walter Norman Haworth, 1937 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (m. 1950 m.).
- Kovo 25 d. – Semionas Budionas, tarybinis karinis veikėjas, vienas pirmųjų Tarybų Sąjungos Maršalų, triskart Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1973 m.).
- Balandžio 9 d. – Muhamedas Nadiras, Afganistano karalius (m. 1933 m.).[4]
- Balandžio 30 d. – Jaroslovas Hašekas, čekų rašytojas (m. 1923 m.).
- Gegužės 16 d. – Mahmud Celal Bayar, turkų politikas, Prezidentas (m. 1986 m.).
- Birželio 5 d. – Džonas Meinardas Keinsas, 1-asis baronas Keinsas, britų ekonomistas (m. 1946 m.).
- Birželio 28 d. – Max Hagemann, vokiečių teisininkas, teisėjas, pirmasis Vokietijos kriminalinės tarnybos (vok. Bundeskriminalamt, BKA) prezidentas (m. 1968 m.).
- Liepos 3 d. – Francas Kafka, vienas įtakingiausių XX a. rašytojų, rašęs vokiečių kalba (m. 1924 m.).
- Liepos 29 d. – Benito Amilcare Andrea Mussolini, italų politikas, kuris vadovavo Nacionalfašistų partijai ir yra kredituojamas, kaip viena iš pagrindinių figūrų, kuriant fašizmą (m. 1945 m.).
- Rugpjūčio 3 d. – Matvejus Škiriatovas, tarybinis valstybės ir partinis veikėjas, vienas iš stalininių represijų organizatorių (m. 1954 m.).
- Rugpjūčio 19 d.:
- Koko Šanel, prancūzų modeliuotoja, išgarsėjusi trumpa čarlstono laikų suknele 1926 m. („maža juoda suknelė“) (m. 1971 m.).
- José Mendes Cabeçadas, 95-asis Portugalijos ministras pirmininkas ir 9-asis Portugalijos prezidentas (m. 1965 m.).
- Rugsėjo 3 d. – Ernests Štālbergs, Latvijos architektas, dirbęs klasicizmo ir funktionalizmo stiliais (m. 1958 m.).
- Spalio 8 d. – Otto Heinrich Warburg, 1931 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (m. 1970 m.).
- Spalio 26 d. – Napoleonas Hilas, JAV rašytojas, žurnalistas, padėjęs pagrindus asmeninės sėkmės literatūrai bei pozityvaus mąstymo teorijai (m. 1970 m.).
- Gruodžio 6 d. – Ivanas Meščianinovas, rusų kalbininkas, archeologas (m. 1967 m.).
- Gruodžio 22 d. – Edgard Varèse, prancūzų kompozitorius[6] (m. 1965 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 23 d. – Gustavas Dorė, Prancūzijos tapytojas, graviruotojas, iliustratorius ir skulptorius, nemažai dirbęs su medienos ir plieno graviravimu (g. 1832 m.).
- Kovo 14 d. – Karlas Marksas, filosofas, politikos ekonomistas, politikos žurnalistas. Jo publikacijos suformavo socialistinio ir komunistinio judėjimo pagrindą - marksizmą (g. 1818 m.).
- Balandžio 30 d. – Eduardas Manė, prancūzų tapytojas, impresionizmo atstovas (g. 1832 m.).
- Gegužės 26 d. – Abdelkaderas, alžyriečių pasipriešinimo prancūzų kolonijinėms pajėgoms lyderis (g. 1808 m.).[7]
- Rugsėjo 3 d. – Ivanas Segejevičius Turgenevas, rusų romanistas ir dramaturgas. Vienas geriausių realizmo atstovų ir rusų literatūros klasikas. Jo romanas "Tėvai ir Vaikai" laikomas vienu geriausių devyniolikto amžiaus darbų (g. 1818 m.).
- Lapkričio 13 d. – Richard Wagner, garsus vokiečių kompozitorius, muzikos teoretikas ir eseistas. Vienas didžiausių vokiečių romantinės operos kūrėjų (g. 1813 m.).
Nedatuota
- Juh, apačių genties vadas ir karys (g. 1825 m.).
- Seru Epenisa Cakobau, Fidžio valdovas ir karvedys, kuris suvienijo šalį sutelkdamas bekariaujančias gentis po savo vėliava. Cakobau buvo tituluojamas Tui Viti (Fidžio karaliumi) nuo 1871 m. birželio 5 d. iki 1874 m. spalio 10 d., kol šalis buvo perduota Jungtinės Karalystės valdovei karalienei Viktorijai (g. 1815 m.).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
- ↑ Stephen Nasvytis[neveikianti nuoroda] (JAV genealogijos tyrimų portalo informacija)
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Enciklopedija Iranica
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Edgard Varèse.
- ↑ Enciklopedija britannica